Į kelią… kelyje… už jo…

Vėl visos pastangos per niek
Reikėjo tiek mažai tačiau vis tiek…
Pritrūko taip nedaug kaip visados
Ir viskas vėl kartojas iš pradžios…
Dar kartą tenka nusivilt savim
Ir vėl gyvent su tom mintim
Kurios kankina nuolatos mane
Kai aš sustoju savo kelyje…
Tačiau vėl tenka eiti tuo pačiu keliu
Tikėtis kad daugiau nebus klaidų
Tokių kad aš ir vėl ir vėl turiu
Pradėti viską iš pačių pradžių…
Ir vos kaskart nutinka man tas pats
Aš noriu viską baigti viską mest
Palikti kelią tą kuriuo einu
Ir eit nauju nežinomu keliu…
Ir niekad aš nebūsiu tikras visiškai
Nei kur einu nei kur namai…
Ir nežinosiu niekados
Ar geras kelias tas kurį šiandien renkuos…

2005 birželis
Ernestas