Gimtadienio rožė

Pražydus prie lango
raudonai gimtadienio kiniškai rožei,
širdis prisipildo karštų spindulių
ir laukinės vienatvės,
palėpės tvankus kambarys,
net giliausiom naktim neatvėsdamas,
vilioja kaitros vienadieniais raudonais
žiedais
toj kasdienėj
nykybėj, sausroj iš akmens
tarp įkaitusių sostinės mūrų,
kur skleidžiasi žiedas
lyg kraujo dėmė prieš pusiaudienio saulę,
kur šiemet kaip pernai, kaip užpernai
iš nevilties vėl dusau,
minios iškilmingų aistrų nepajutus,
eiliuodama murmu,
kad daužos naktiniai drugiai
tarp apdulkusių lango stiklų,
kad laisvė su kraujo ir turgaus kvapu,
o tokios aš nenoriu,
kad švinta apyaušrio valandos
dar neliestam kalendoriuj,
o žvilgsnis prigludusio vaiko
toks karštas ir toks patiklus.

1991

Vaičiūnaitė, Judita. Pilkas šiaurės namas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vilties spaustuvė, 1994.