Mažytis lapas
Atgyvena ir nukrenta ,
O saule džiaugėsi
Tik nuo pavasario
Iki rudens šalnų.
O jei per klaidą
Ant šakos pakimba ,
Gal pasijunta
Tarp dangaus ir žemės-
Vienišas lyg po medžiu
Su svetimais
Bedylantis akmuo.
Tada geriau prašyti vėją ,
Kad bėgdamas nuneštų ,
Kur atguls kiti …
Tiktai draugai palinki gero vėjo ,
Vienatvė nieko nesakys…
2008