Skiriu FB draugui Dailiui ir jo žmonai

Žmogaus gyvenimas –
Gražaus gėlyno paslaptis,
Kur kokios gėlės dera,
Netgi sugyvena.
Ir visada tokia viltis,
Kad niekas neniokos
Tavo darbo-darželio.
Pavasarį šalna ir dargana,
Paskui kruša nukarpo
Lapus ar žiedelį
Ir lieka stiebas-tik gija,
Kuri gyvybę kelia.
Gėlė nežino, nesuvokia,
Kad ir jos viena dalia –
Bus nuskinta ar parduota,
Padovanota svetimam,
Nuvys svetimoje vazoje,
O rudenį netgi savam darželyje.
Tokia visų dalia –
Paklusti Dievo valiai.