Tu atėjai - ir tūkstančiu laiškelių
Kaip žemė aš iškart sužaliavau.
Tu atėjai - ir aš upelėm,
Plačiaisiais ežerais sualsavau.
Ir, rodos, aš - pušis ir garbana žalia
Nušluostau ašarą nuo debesėlio veido.
Ir saulėje plasnoju dulkele,
Ir žemėn tarsi grūdas gimti nusileidau.
Kaskadom saulės tu mane užtvindei.
Dabar - apsvaigusią - kur nori vesk ar nešk.
Kažkas visas gėles išdraikė ir sumindė.
Pasaulyje tik saulė, tu ir aš.