
Duona
Kai tu atneši duoną ant stalo
Ir kai aš po maldos ją riekiu,
Matau mano lygumas bąlant,
Bėga saulė varpom rugių.
Žemė! – šventai ir džiaugsmingai.
Lyg paklydęs jūreivis, tariu.
Ir laivu valandų stebuklingų
Artėjam prie jos švyturių…
Žemė. Poezijos antologija – Vilnius: Vyturys, 1991.













