Mačiau, kaip ėjo per pasaulį trys draugai –
Likimas, meilė, o su jais apgaulė.
Kalbėjo jie, kuriam iš jų gyvent yra gerai
Ir apie tai, kodėl dabar visi kartu keliauja.

Keliavo jie ilgai per platųjį pasaulį
Draugais jau tapę priešai dideli.
Pirmoji nebeiškentė apgaulė
Draugus palikusi bemiegant pakely.

Pabudę du draugai nerado trečio,
Kuris tada nuėjo trumpesniu keliu.
Likimas sakė, kad jau tai yra numatęs,
Ir kad apgaule patikėti per naivu.

O meilė… Ji atleido visą blogį,
Pamiršo netektį ir ką padarė ji.
Toliau jie ėjo daiktus susikrovę
Ir ta diena jiems tapo ne tokia žiauri.

Priėjo žmones meilė ir likimas,
Užvaldė žmones judviejų galia.
Laimėjo jie beprasmišką lėkimą,
Įsigalėjo vien tik meilė ir tiesa.