Mes keliaujame per žemės tiltą trapų,
Byra dienos kaip šalnos pakąsti lapai.
Nuplasnoja metai lyg paukščiai pro šalį
Ir jau sugrąžinti jų niekas negali.
Kol mūsų gyvybę dar liepsnele šviečia,
Eikime prie Jėzaus, Kuris laukia, kviečia,
Neškim savo širdis ir sielos tyrumą
Prie Aukščiausio Dievo palaimingų rūmų.

Jei širdis nuliūdus ar kūnas pavargęs,
Už viską dėkokim, duokim Dievui garbę.
Jis nuskaidrins sielą ir suteiks stiprybę,
Dovanos mums meilę, džiaugsmą bei ramybę.