Dėlionė dienų – tai mozaika likimo
Iš meilės ir kryžiaus saldybės kančios.
Esybė tamsiausių žmogaus paklydimų
Vis trumpina būtį svajonių erčios.
– O Jėzau, Šviesos Kunigaikšti kilniausias,

Gerumo rožes širdyje sodini…
Aukoj Atpirkimo – Viltis man šviesiausia! –
Ir Duona gyvąja visus maitini.
Lytėdama Meilę – Komuniją baltą,
Einu prisiglausti prie Kryžiaus vinies,
Suspaudžiu tarp pirštų leliją nekaltą,
Tą „Juozapo rykštę“ – darželio gėlės.
Ir grįžta vaikystė, ir žiedlapiai krinta…
Nuo aukšto altoriaus Tu, Kristau, žengi.
Gražiausiai nušvinta man Dievo Padangtė,
Užsidega Meilės karštos spinduliai.
Malonė užlieja lyg rožių balzamas…
Aš nuodėmių kuprą nuimti meldžiu.
Skalauja man sielą Vilties okeanas…