Dėkoju, Viešpatie, Tau
Už sunkiausią savo nuopolį,
Už teisę nusileisti pragaro dugnan,
Bejėgę kančią,
Juodą aklą naktį,
Bevaisę dykumą,–
Kaip ir už tai,
Kad ir toksai
Buvau pakeltas Tavo,
Pabučiuotas
Ir pripažintas teisėtu sūnum.
Klajodamas svetur –
Atpažinau namus aš.
Atskirtas nuo Tavęs –
Tave aš suradau.
Ir nežinau –
Mes dviese esame
Ar esa vienas,
Žinau tiktai –
Yra taip – kaip yra,–
Toks neaprėpiamas buvimas šitas,
Dieve,
Dainuojantis žmogaus širdim maža.