Buvo žmogus – buvo antras,
Ėjo sniegu atgal, gal pirmyn…
Nepavieniui, abu jie keliavo,
Slinko dviese, kartu ir išvien.

Nežinau, kokio buvo jie amžiaus.
Nežinau, kiek turėjo bėdų,
Bet skubėjo į priekį, į saulę,
Susikibę už rankų šiltų.

Buvo žmogus – buvo antras.
Buvo meilė – ji jungė abu.
Vis žvelgiau aš į juos ir galvojau:
,, Per gyvenimą ėjot kartu… “

Rūta Veličkaitė, 10a klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui