Kaip mes išėjom,
žiūrėjau kitas,
dabar išeisiu
mūsų palaukti.

Vakar žiūrėjau –
debesys mirė,
šiandien prieš saulę
numirė lietūs:

sapnuoja žaibo lydys
iš vieno vandens į kitą –
iš sudėvėtų dienų
sudievintas blyksnis
niekur.

Žvilgsnis – stiklo upe,
nuošus, nuskriejus vakariui…
Rimki, nebeskubėk
ruoštis praėjusiam karui.

Braziūnas, Vladas. Alkanoji linksniuotė: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1993. – P.61