Kaip mes išėjom,
žiūrėjau kitas,
dabar išeisiu
mūsų palaukti.
Vakar žiūrėjau –
debesys mirė,
šiandien prieš saulę
numirė lietūs:
sapnuoja žaibo lydys
iš vieno vandens į kitą –
iš sudėvėtų dienų
sudievintas blyksnis
niekur.
Žvilgsnis – stiklo upe,
nuošus, nuskriejus vakariui…
Rimki, nebeskubėk
ruoštis praėjusiam karui.
Braziūnas, Vladas. Alkanoji linksniuotė: Eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1993. - P.61