Gyvu sidabru širdis pavirto,
Turiu laikyti ją,
Nes tuoj pabėgs,
Kažkas galvoj
Gėlių man pribėrė,
O nuo jų kvapo
Pritrūkstu erdvės.
Aš gyvenu nei žemėj,
Nei danguj,
Lakštingala ausyse suokia,
Pasimečiau
Spalvų paletėj –
Turbūt kažkas iš manęs juokias.
O jeigu lemta tai
Pajust visiems,
Kodėl visi tyli?
Galbūt nežino, kaip ir aš:
Nekenčia jie ar myli?

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui