I

styrantys cerkvės bokštai
(vėl) šukuoja rudeninius plaukus
vaitoja primindami fragmentus
ten
iš kur atėjo
susisukęs Skulptorius
keistai besišypsantis
vaikiškiems plaukams
Berniuko Balto –
skaidraus kaip fotojuosta
žeidžiančio lakštingalų balsais…
skaudu… ir Vėl…
taip pat kaip vakar….
skaudu kaip šiandien….
…kaip rytoj….
skausmingai baltas
varstantis šviesiais linais…

II

bandžiau
gėriau
juodą vyną
nešiojau gedulo suknias
laisčiau juodas rožes
bespalviais sapnais
fotografavau šypseną
išblukusiom juostom…
valgiau Užmaršties dulkes
springau žvaigždžių piliulėm
bet…
staiga pamačiusi
Geltonus Plaukus
jas išspjaudavau…

Vaiva Grainytė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui