Ateik prie manęs
lyg prie didelio kalno,
kur gėlės,
žolė
ir pulkelis beržų,
kur pakalnėn upelis
skubėdamas alma.
Gal tu pasakysi,
gal tu pakuždėsi:
„Gražu”.

Ateik prie manęs —
Tu ateik
lyg į dykumą niūrią,
kur neauga žolė,
o tik smėlio,
tik smėlio kalnai.
Gal tu pasakysi,
gal tu pakuždėsi:
„Tu mano
pašėlusi jūra”.
Ir ilgesio ašaras
nušluostysi savo delnais.

Ateik prie manęs —
Melavau, kad aš kalnas
ir taip pat melavau,
kad bevaisė esu dykuma.
Aš norėjau,
kad tavo alsavimas
šildytų delnus,
kad labiau,
kad labiau
patikėčiau žeme —

R.Graibus