Aš noriu to, ko niekad neturėjau
Ir to, ko niekad nebebus.
Aš noriu to, ko laukia siela,
Kai laikas jai palikt namus.

Aš noriu kilt, kaip paukštis kyla
Aukštyn žydrynėn mėlynon.
Aš noriu vėl nugrimzt į tylą,
Kaip nevilties juodos dienom.

Ir noriu mirt niekam nežinant,
Kad neliūdėtų nieks labai –
skraidyčiau aš šaltoj žydrynėj,
Laisvi kur sklando sakalai.

Mantas Vitkus

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui