Aš norėčiau numirti
Kaip jaunas ir linksmas kareivis,
Kad mirtis nenuplėštų
Nuo lūpų smagios šypsenos. –
Lai ties mano kapu
Žais jaunystės nenuoramos deivės,
Vainikus pins merginos,
Laukų vieversėliai dainuos.

Be senatvės raukšlių,
Be širdies išdavikės – sklerozės –
Aš norėčiau žingsniuot
Ligi tolimo kapo duobės.
Lai per širdį tekės
Visas jaunas gyvenimo grožis,
Lai nuo laimės ir džiaugsmo
Apsvaigusi siela virpės.

Man dainuoti ir šokt!
Man žydėti ir stiebtis į saulę,
Kol rugsėjo šalna
Išsiskleidusį žiedą pakas!
Aš norėčiau išsaugot
Netilstančiam žygių pasauliui
Nepasotintą širdį
Ir jauno kareivio rankas.

1957

Jonynas, Antanas. Rugsėjo pilnatis: Poezijos rinktinė. – Vilnius: Vaga, 2003.