Jaučiu tamsos tirštumą
Kažkas susikaupė seniai.
Ar balto sniego vientisumas
Prapliups vėl nelauktai?

Tačiau seniai aš laukiu
Švelnios pūgos plaukų.
Kuri kasmet aplanko
Lyg duodama tau dovanų.

O kaip aš pasiilgau
Baltos spalvos plaukuos.
Barzda seniai jau žyla
Primindama senus laikus.

Pūga tai dvasios brolis,
Baltai jaukus tamsoj.
Ir lyg ant lauko stovi
Dievybė skendinti šviesoj.

Atleidžiu sniego mazgą,
Tegu pasninga prieš Naujus.
Vėl burtininkai šnabžda,
Viliodami šviesius metus.