Ar sutiksiu tave, kai žydės
mūs kieme obelis po langais –
gal tada nors trumpam neskaudės
nuo vienatvės kartu – ją žiedais

apibers ir uždengs, lyg skara
ta sena – vėl jauna obelis –
gal tada tu man būsi gera
ir visai, ir visai netoli –

aš girdėsiu plakimą širdies,
tarsi švelnų dvelkimą tylos –
mano sieloje vėl suvirpės
tau giesmė ir skambėt nesustos –

tavo juokas linksmai nuaidės –
mūsų laimei vėl nieko netrūks –
džiaugsmo ašaros vėl suspindės
ir nuplaus tuos šaltuosius metus –

nors žinau – viskas greitai praeis –
kaip žydėjimas kiemo obels –
dar pabūkim kartu, kaip kadais –
kol ruduo, kol ruduo – pasibels…