Poezija! Kur atspalviai tie stebuklingi?
Tapyti trokštu, bet kodėl gi mano mintys
Už žodžių lyg už grotų priverstos kankintis?
Kodėl tie žodžiai vargani ir lyg sustingę?

Poezija! Kur tavo tonai melodingi?
Aš negaliu su ja šita giesme dalintis –
Jei versmei požemiuose lemta kelią skintis,
Padangėse jos paukščiai neišgirs laimingi.

Ne tik minties pasiuntiniai spalva ir tonas,
Tačiau ir tu, o plunksna, o poeto verge,
Nenorit man giesmės sudėti paskutinės.

Svečioj šaly pamiršote, kas jūsų ponas.
Keista giesmė čia gimsta… Ta giesmė, o varge,
Nė karto neskambės iš mylimos krūtinės.