IV.
Tai tu? Ir taip vėlai?" - "Atleisk, man sunkiai klojos
Surasti kelią; temačiau naktinį dangų.
Ilgėjaisi manęs?" - "Kaip apie savo brangų,
O nedėkingas, aš galiu nustot galvojus?"
"O leisk paimt už rankų, išbučiuoti kojas!
Kodėl drebi?" - "Baugu - po ąžuolyną tankų
Keisti nakties garsai skardena orą tvankų.
Ak, mes turbūt kalti, jei vis regiu pavojus."
"Pažvelk man į akis - daugiau nebebijosi:
Nežiūri šitokiu žvilgsniu nusikaltimas.
O argi tai kaltė, kad su tavim kalbuosi,
Svaigstu, lyg žemiškąjį angelą pažinęs,
Ir, taip atokiai nuo savęs pasisodinęs,
Tarsi su dangiškuoju angelu elgiuosi?"