XXI.

Kur dingo aukso amžius? Tie laikai praeina,
Kai už kuklių žiedų laukinių puokštę menką
Mergelių palankumas gautas neišsenka;
Balandžio laišku poros džiaugias apsimainę.

Dabar pigesnis amžius, bet išaugo kaina.
Kuriai pasiūliau aukso, aukso neužtenka –
Eilių dar prašo; duodu širdį – siūlo ranką,
Ir klausia apie turtą, kai pasiūlau dainą.

O Danaidės! Paaukojau jums, besotės,
Giesmes, ir auksą, ir skeveldras savo sielos,
Tačiau nuo šiol maldavimų ji nebegirdi.

Nors galit ir toliau man gundančiai šypsotis –
Aš ir dabar jums viską duosiu, mano mielos,
Ko panorėsite – išskyrus savo širdį.