purplelio sparnas vargiai buvo purpurinis
bet vario varnas skambino varpais
ir vakariniam pakrašty į klampią riną
nuskendo ežeras su atspindžiais kraupiais

Dievuliui meldės, velnio strampą tampė
iš rankų laimės žvirblio nepaleis
kaip virpa saujoj, kaip pakilti stengias
užplampins kaimo vyrai pagaliais

ir bobų burnos varstysis ant vyrių
girgždės kaip neteptos, praeivės žuvys
dainuos kaip nemunuos, skambės kaip girios
ir negirdės į žvyrą nirus šūvį

ir aš vilkaus, toks Vaišvilkas, iš vilko
puotos, dvarus pralošęs, noko rytas
sidabro rasos man blauzdas plaukuotas vilgė
žydėjo verbos, tuokės herbų grifai

ne viską pasakiau? buvau negimęs
boružė septyntaškė, abilūpės
giedojo, lūpažiedžiai krovė žiedą, upės

iš ežero klampaus išniro, rinos supės
ant to dangaus, trupėjo runos, lūpos
jas godžiai gaudė, rijo pragarinės

2000.XI.10–27

Braziūnas, Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. – Vilnius: Vaga, 2002. – P.125.