Telaimins Viešpats

Telaimins Viešpats

Telaimins Viešpats vis kiekvieną dieną,
Apšvies viltim, pradžiugins širdį.
Telaimins Dievas darbą vis kiekvieną,
Suteiks jėgų, padės nenusivilti.

Telaimins Jis ir kelią vis kiekvieną,
Išmintimi lydės tavus žingsnius.
Ir teprimins, kad tik Jis vienas
Padės įveikt didžiausius sunkumus.

Tepaliečia tavo širdį

Tepaliečia tavo širdį

Tepaliečia tavo širdį Dievo Žodis,
Tegul atveria tau Dvasines akis,
Kad galėtumei pažinti visą Tiesą
Ir žinok, kad šito nori Jis.

Mūsų Gelbėtojas ir Globėjas
Jėzus Kristus yra nuostabus.
O be to Jisai ir Patarėjas.
Kaip pasiekti amžinus namus?

Tu tiktai tikėjimu Jam atsiverki
Ir plačiai atverk savo širdies duris.
Jėzus stovi čia ir tyliai beldžia –
Paskubėk, kad nenueitų Jis.

Nesakyk, kad neturi tu laiko.
Ryt jau gali būti per vėlai,
Kai stovėsi ten prie amžinybės vartų,
Tu gailėsiesi, kad Jo nepažinai.

Tėve mūsų

Tėve mūsų

„Artinkitės prie Dievo. Tai ir Jis artinsis prie jūsų.“ Jokūbo 4:8

Tėve mūsų, kursai danguje,
Teateina tava karalystė.
Mūsų tikslas – sugrįžti į ją,
Kur gyvenimo žiedas nevysta.

Lai kasdieninės duonos šventos,
Nei širdy, nei už stalo nestinga.
Te žiedai Tavo meilės karštos
Į mintis ir į širdis mūs sninga.

Tebūnie mums Tavoji valia,
Kaip aukštai danguje, taip ir žemėj.
Tegu Tavo stebuklo galia
Mūsų trumpą gyvenimą lemia.

Ir kaltes mūsų, Tėve, atleisk
Kaip atleidžiam ir mes savo priešams.
Skriaust ir gundyti mūsų neleisk,
Iš tamsos vesk į dangišką šviesą.

Būk mano kelias

Būk mano kelias

Koks nuodėmingas šis pasaulis,
Kiek netikrų jame kelių,
Po priedanga kląstos, apgaulės
Nenoriu būti, negaliu…
Nebegaliu tamsos karaliui
Kaskart žiūrėti į akis,
Tu, Kristau, tikras mano kelias,
Tu gėris, meilė ir viltis!

Būk spinduliu, sušildyk sielą
Sužvarbusią šaltoj nakty,
Su Tavimii taip gera, miela,
Kai būni prie manęs arti.

Už klystkelius šiame pasauly,
Už viską, Jėzau, tu atleisk
Ir amžinos gyvybės saulei,
Paliesti mano širdį leisk.

Ateik ir pasilik

Ateik ir pasilik

Didis Dieve, išgirsk mane,
Išklausyk, mano šauksmą supraski,
Suspindėk žvaigždele aušrine
Ir į širdį takelį suraski.

Tu ateik tuo siauru takeliu,
Išsklaidyk susikaupusią tylą,
Sužydėki obels žiedeliu,
Lai pavasariu meilė prabyla.

Te gyvenimo saulė švelni
Mano sielą lyg jūra užlieja,
Juk joje vienas Tu gyveni,
Tu, Trejybėj Šventoj, didis Dieve.

Niekada neišeik, nepalik,
Nes pramynei į širdį takelį.
Ir joje visada pasilik,
O, galingas pasaulio Karaliau!