Koks nuodėmingas šis pasaulis,
Kiek netikrų jame kelių,
Po priedanga kląstos, apgaulės
Nenoriu būti, negaliu…
Nebegaliu tamsos karaliui
Kaskart žiūrėti į akis,
Tu, Kristau, tikras mano kelias,
Tu gėris, meilė ir viltis!

Būk spinduliu, sušildyk sielą
Sužvarbusią šaltoj nakty,
Su Tavimii taip gera, miela,
Kai būni prie manęs arti.

Už klystkelius šiame pasauly,
Už viską, Jėzau, tu atleisk
Ir amžinos gyvybės saulei,
Paliesti mano širdį leisk.