Po žiedlapį vieną kasdieną,
Pabers raudonplaukė aušra.
Kasnakt po sidabro lašelį,
Paliks tamsiaplaukė migla.
Žvaigždelės naktį sukabintos,
Plazdės, kaip balti skalbiniai.
Žiūrės jos į žemę iš aukšto,
Šypsosis mėnuliui linksmai.
6 klasė
“Ąžuolo” vidurinė m-kla
Prienų rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Aš tave užbursiu,
kad tu liktum tamsa.
Kas tik sukrutės,
Tas pavirs naktim,
pavirs mėnuliu ir žvaigždėm.
Pasitrauk iš kelio!
Mano pasaulis turės čia būt!
Labai tamsi audra –
Tai mano išdaiga!
Kodėl tu man kliudai?
Čia kapai – čia mano giminė užmušta.
* * * * *
Žemė keliasi anksti.
Saulė stebuklingą parašo anekdotą.
Tu sakai – saulė – anekdotas.
Aš esu diena, esu saulė.
Nemačiau tavęs visą naktį.
O dienos dainelė kaitri.
Aš – diena, bet nežinau,
Ką daryti man reikės:
Naktis – pati baisiausia mirtis.