Prisišokom, prisidūkom
ant aukšto kranto žvaigždėtos upės.
Delną į delną švelniai sudėję
stačiom nugriuvom rasotoj pievon
Veidu į dangų – nugara žemėn.
Krentančios žvaigždės laimę skaičiavo.
Ir prisišokę ir prisidūkę
palikom brydę žvaigždėtoj upėj.
Nakties tamsybėj pempės klyksmas,
Praskrodęs virpančią, nebylią tylą,
Atsimušė į dangų tartum riksmas,
Nutolo ir pradingo jo galybėj…
Per properšą pažvelgęs mėnuo,
Pamatė neregius maurus,
Nušvietęs žaibas tamsią pievą
Gyvatei rodė kelią į namus.
Juodi kimsynai audė vėją,
Bruzgynai meldėsi lietuj,
O gailis, apsvaiginęs audrą mielą,
Paleido meilę pavėjuj.
1d
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Sėdėkim prie laužo, sėdėkim nuščiuvę:
Tegul mūsų sielos sušils.
Sėdėkim per naktį, sėdėkim pamilę-
Ir te siela sielą pamils.
Žiūrėkim į dangų ir širdim alsuokim.
Ir gal man širdis nesustos?
Stebėkim žvaigždes taip, kaip vienas kitą,
Ir rankos drebėt nustos.
Ir rytmečio saulės nenoriu sulaukti,
Nes vienas beliksiu tylėt.
Tavo ranką paleidus, man norisi staugti
Ir dieną, ir naktį kentėt…
12 klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Na gerai. Bandysiu kurt eiles
Nors amato šio nalabai temoku.
Sugaudyk, kad gudrus, žodžius, ir kaip peles
Į spąstus klastingiausius poezija besivadinančius sudėki.
Jei kažkodėl nemiegi tu
Gal meilė nebyli kankina?!
Nekrauki viso skausmo sau širdin,-
Įleisk poezijos peles…
Štai tokį patarimą aš gavau.
Bandžiau per naktį akis žvaigždyne pakabinus,
Sudėt eiles, bet va, brolau:
Pamiršusi poeziją, prie lango užmigau.
Ir kaipgi man dabar snaudalei nelaimingai
Prabilt poeto prakilniu balsu,
Jei meilės ilgesys mane sėkmingai
Užmigdo saldžiu ir ramiu miegu…
11H klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Džiaugiuos naktim,
Kai spingsi dangaus akys,
Džiaigiuos naktim,
Kai neūžia šiaurys,
Džiaugiuos naktim,
Kai lapai tyliai šnara,
Džiaugiuos naktim,
Kai tu čia ateini.
Verkiu naktim,
Kai mėnuo nesirodo,
Verkiu naktim,
Kai sieloj – siautulys,
Verkiu naktim,
Kai šlamesį sukausto gruodas,
Verkiu naktim,
Kai tu nebegrįžti…
11R klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Tas vakaras toks keistas man atrodė,
Be gatvių rūko be šviesų.
Mane žvaigždėtas skliautas naktį guodė,
Pradingdavo šešėliai už namų.
Pašiauštos pušys skalbė savo rūbą,
Ir merkė plaukus, atgailos versmėj.
Nusinešė naktis neaiškų rūką,
Ir dingo greitai tamsioj duobėj.
Pažėrus auksą, spindintį smaragda,
Surinkusi lietaus stambius lašus
Paslėpusi nakties tamsybių raktą,
Nusinešė į tolimus kraštus.
Ir liko vėjas, vienišas paklydęs,
Beklaidžioja lyg šiolei jis rūke,
Pramerkia akį pilnatis sudilęs,
Palieka vėjo aimanas sapne.
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Klaikioj tamsoj, beribėj erdvėje
Nėra vilties yra pradžia.
Aplink tik skausmas, neviltis,
Nakties tamsybėj radau akis
Tamsias kaip jūra, kaip naktis.
Beprasmiai žodžiai ir naktis
Ir keistas vėjas, šaldantis mane,
Troškimų saulė dingo naktyje.
Tu išeini, aš sugrįžtu,
Mus skiria tūkstančiai daiktų
Akyse- skausmas, širdyje-liepsna
Aplink tik melas, supantis mane.
12r klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Ateik, naktie, ateik, juoda,
Skambės graži tamsos daina,
Žmonėms neberūpės diena,
Kada jie paslaptį išvys
Ir taip toli toli nuklys
Nuo čia.
Taip paslapčia.
Ateik, naktie, ateik, graži,
Tada balandžiai jau nebus
Tokie balti.
Tu juk gali.
Parodyk man savo akis,
Atverki tuštumos duris,
Greičiau,
Nes greitai rytas pasirodys jau.
6c klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Po žiedlapį vieną kasdieną,
Pabers raudonplaukė aušra.
Kasnakt po sidabro lašelį,
Paliks tamsiaplaukė migla.
Žvaigždelės naktį sukabintos,
Plazdės, kaip balti skalbiniai.
Žiūrės jos į žemę iš aukšto,
Šypsosis mėnuliui linksmai.
6 klasė
„Ąžuolo” vidurinė m-kla
Prienų rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Aš tave užbursiu,
kad tu liktum tamsa.
Kas tik sukrutės,
Tas pavirs naktim,
pavirs mėnuliu ir žvaigždėm.
Pasitrauk iš kelio!
Mano pasaulis turės čia būt!
Labai tamsi audra –
Tai mano išdaiga!
Kodėl tu man kliudai?
Čia kapai – čia mano giminė užmušta.
* * * * *
Žemė keliasi anksti.
Saulė stebuklingą parašo anekdotą.
Tu sakai – saulė – anekdotas.
Aš esu diena, esu saulė.
Nemačiau tavęs visą naktį.
O dienos dainelė kaitri.
Aš – diena, bet nežinau,
Ką daryti man reikės:
Naktis – pati baisiausia mirtis.