(kai liūdna, o aplink nėra nieko, net žiogo)
Vienišas
Toks visai vienas
Stovėsi.
Nuleides akis slėpsies
Nuo dangaus,
Išsiilgusio tavo stebėjimo.
Abejingas,
Atsainią povyzą
Pasirinkęs, atsisėsi
Pačiam vidury nieko.
O kas nors eis,
Praeis, gal pamirš…
Tik kodėl nematai
Skrendančio garso?
O pabėgęs
Į prarastą vakarą,
Kodėl nejauti kaip
Tyliai dainuojančios
Vėlės švelniai
Į smilkinį pučia pavasarį.
Ne toks jau ir
Vienas esi
Tik pasiklydęs
Savo paties amžinybėje.
4ch klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui