Lietuviška skraistė

Lietuviška skraistė

Žalčių ir aitvarų skraiste
Apgaubta lietuvio dvasia.
Nurieda ašara skaidria
Tylus šnabždėjimas nakčia…

Gal sodas nebuvo bevaisis –
Tikėjom: kada nors baigsis
Raudona kančia ir būsim gyvi
Kaip takai, purve praminti.

Dabar grėsmės juoda ranka ant lūpų
Pakibo klausimas ir vėl – kas būtų,
Kada sulyginama duona su bizniu,
Tėvų brangioji žemė – su pelnu?..

Tylus šnabždėjimas nakčia
Suošia atsiminimų giria.
Aš tikiu – atgis, Lietuva atsigaus!
Jei senąja skraiste žmogus apsigaubs.

BK-7 (11 klasė)

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Klaipėda

Klaipėda

Aukso spalvos tavo smėlis,
Jūros gili žydruma.
Meilės ištroškęs keleivis
Šaukia: “Tai tu, Klaipėda!”

Tu, Klaipėda gintarine!
Saulės šukes surandi,
Ieškai sidabro lobyno-
Ieškai ir taką randi.

Jūros ir saulės miesteli,
Man tu brangus… Ar tiki?
Tu dar sulauksi dienelių
Meilės, šiltųjų naktų…

Žingsnis- pasaulio grožybė.
Tavo grožybė- gamta.
Žibi tu aukso didybe,
Ir aš kartu, Klaipėda!

Štai ir dabar atsimušus,
Tyliai banga nenurims.
Nori į molą sustingus
Lėkti balta debesim.

Meilės ištroškęs keleivi,
Tu Klaipėdoj gyveni.
Tu gyveni sielos grožy,
Aukso ir meilės širdy…

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Wass up in Lithuania

Wass up in Lithuania

The wonderful land Lithuania
Was speaking šortais ir kedais pasipuošus
Žila galva
You know I was in amazing cuontry
Of wild people
(žemaičiai was their name)
Lithuania‘s sun was smoothing
American face
O pats lietuvis said to the sun:
Fuck off.

So…
American pasakojo toliau his impresion
From lithuania
„but Lithuania wc…
Oh …it will be better don`t talk about it…
In žemaičiai country… you know men…
Mosquitoes are flying
Around your head…

Vertimas:
Sako wc jam labai blogai-
Zuja vis ratu uodai
Nuo likimo ir šikimo
You can`t hide even in Lithuania

Skiriu Rimgailei, Vėtrai ir eilėraščio herojui Johanui.

1bg klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Nida vakarėjant

Nida vakarėjant

Nežadink jūros, palūkėk…
Juk ji tokia graži, kai miega…
Prisėsk šalia čia, nepabėk,
Žiūrėk- žuvėdros toly skrieja.

Kai marios ošia, žaidžia vėjas,
Tik norisi ištiest rankas,
Ir skrist toli, kur bangos ritas,
Pabėgt nuo visko, nuo savęs.

Vėl saulė kopas gintarines
Palietus šypsena sava,
Nudažė dangų,svają paslaptingą
Ta kerinčia rausva spalva…

1d klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Prienai

Prienai

Leidžiuosi nuo aukšto kalno,
O vėjas, lyg norėdamas
Su manimi pažaisti,
Kedena mano ilgus plaukus.

Ir matau liūdinčius namus:
Jie negali manęs palydėti
Ir parodyti pakrypusio kelio,
Išsišakojusių medžių,

Ir laukų išdykusių,
Linksmų suveltų laukų,
Kuriuose juokiasi
Jų padūkėlės dukterys gėlės.

Prienų ,,Ąžuolo” vidurinė mokykla
Prienų rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Nemunas

Nemunas

Nemunas ropoja
Kaip didelis driežas
Ir nepavargsta.
O jame plaukioja
Žvilganti kaip saulė
Žuvytė.

Ji atplaukė
Nuo to didelio tilto,
Kur ūžia mašinos,
Kur pučia vėjai.
Ir tikriausiai
Labai išsigandusi.

Žuvytė sprunka
Nuo žvejo
Ir nori likti
Savo namuose –
Pas upių valdovą
Nemuną.

Prienų ,,Ąžuolo” vidurinė mokykla
Prienų rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Nemuno krantinė

Nemuno krantinė

Nemuno kilpa
Vingiuoja.
Raibuoja
Jos melsvas vanduo.

Nemuno akyse
Spindėdama
Barzdota krantinė
Mirga bangelių sraute.

Bangelių virvelės
Supyksta,
Plaka krantus,
Medžių kojas basas.

Prienų ,,Ąžuolo” vidurinė mokykla
Prienų rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Žvėrynas

Žvėrynas

Algirdui Verbai

Vasaros pradžios – giedrėjantis vyzdžio fajansas
neišmintinga avarija rausvo dangaus burnoje
taria mus amžinos paukštės – beviltiškai senstančias
arijų penklines aria virš antakių giedanti seserija

lizdas sukrautas jį tobulas angelas globia
klaupkis ir kliaukis pastoge Žvėryno pušies
geriančios godžiai garuojantį smogą kaip grogą
geria Žvėryno vienuolis pritvinkęs tulžies

žiedlapių runos karūnos pralaužia kaužojantį luobą
stoja tyla tik prašliaužia užstrigdamas upių motutės sekloj
tarsi užmigdamas mirdamas dygdamas degdamas luotas
apvainikuotas žolių kupolinių sienojas

klojame pamatus patalus sielas atšvenčiame kupolą
kupolio rože tai vasaros grožis ūmus
skuojos sėklelėje žemę gyvenčiau o supila
mano vienintelį kupolą ir užrakina namus

Braziūnas, Vladas. Voro stulpas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1986. – P. 16-17.

Molėtų

Molėtų

spindinti mėnulio molija
mums akis užtvindė kelyje
kėlėme ir gulėme – į ją
atsidūrėme ties praraja

apie kokį paukštį, kokį žvėrį
akys žėri – ką kalba sutvėrė
tarė atvirai – liūdna šneka
tavo aitvarai suneš ne ką

kalvariją – kalvomis nulyja
ak tave į tavo Aukštaitiją
kas alsavo tavyje, atgyja
iš molijos virsta į leliją

pasigirsta: mirštantys tarp pirštų
košia tartum alų rūką tirštą
apsivalo rūpesčiais, numiršta
tavo rūsčią valandą pamiršta

tu dedi leliją jiem po kojų
jie kely –
ko neturi –
aukoji

Braziūnas, Vladas. Voro stulpas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1986. – P. 15-16.

Gedimino aikštė

Gedimino aikštė

kur upės žiomenys – pilis
Europos vieškelius prilis
staigių krantų atragiuose
suplūs nepaklusni dvasia

dvi upės apteka aplink
aplenk ir atsaką atmink
terasos – godulio kapai
šventasai, nuodėme tapai

šarvai ir kryžiai, bet klasta
juos kryžmina Neries brasta
ir per ledynmečių girias
jų krikštą varo į marias

ir gema miesto branduolys
jan senas Viešpats teužklys
vaikelį perneški krantan
ir amžiams patikėki – man

Braziūnas, Vladas. Voro stulpas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1986. – P. 13-14.