Poezijos temos: Lietuva

Wass up in Lithuania

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

The wonderful land Lithuania
Was speaking šortais ir kedais pasipuošus
Žila galva
You know I was in amazing cuontry
Of wild people
(žemaičiai was their name)
Lithuania‘s sun was smoothing
American face
O pats lietuvis said to the sun:
Fuck off.

So…
American pasakojo toliau his impresion
From lithuania
„but Lithuania wc…
Oh …it will be better don`t talk about it…
In žemaičiai country… you know men…
Mosquitoes are flying
Around your head…

Vertimas:
Sako wc jam labai blogai-
Zuja vis ratu uodai
Nuo likimo ir šikimo
You can`t hide even in Lithuania

Skiriu Rimgailei, Vėtrai ir eilėraščio herojui Johanui.

1bg klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Nida vakarėjant

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nežadink jūros, palūkėk…
Juk ji tokia graži, kai miega…
Prisėsk šalia čia, nepabėk,
Žiūrėk- žuvėdros toly skrieja.

Kai marios ošia, žaidžia vėjas,
Tik norisi ištiest rankas,
Ir skrist toli, kur bangos ritas,
Pabėgt nuo visko, nuo savęs.

Vėl saulė kopas gintarines
Palietus šypsena sava,
Nudažė dangų,svają paslaptingą
Ta kerinčia rausva spalva…

1d klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Prienai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Leidžiuosi nuo aukšto kalno,
O vėjas, lyg norėdamas
Su manimi pažaisti,
Kedena mano ilgus plaukus.

Ir matau liūdinčius namus:
Jie negali manęs palydėti
Ir parodyti pakrypusio kelio,
Išsišakojusių medžių,

Ir laukų išdykusių,
Linksmų suveltų laukų,
Kuriuose juokiasi
Jų padūkėlės dukterys gėlės.

Prienų ,,Ąžuolo” vidurinė mokykla
Prienų rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Nemunas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nemunas ropoja
Kaip didelis driežas
Ir nepavargsta.
O jame plaukioja
Žvilganti kaip saulė
Žuvytė.

Ji atplaukė
Nuo to didelio tilto,
Kur ūžia mašinos,
Kur pučia vėjai.
Ir tikriausiai
Labai išsigandusi.

Žuvytė sprunka
Nuo žvejo
Ir nori likti
Savo namuose –
Pas upių valdovą
Nemuną.

Prienų ,,Ąžuolo” vidurinė mokykla
Prienų rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Nemuno krantinė

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nemuno kilpa
Vingiuoja.
Raibuoja
Jos melsvas vanduo.

Nemuno akyse
Spindėdama
Barzdota krantinė
Mirga bangelių sraute.

Bangelių virvelės
Supyksta,
Plaka krantus,
Medžių kojas basas.

Prienų ,,Ąžuolo” vidurinė mokykla
Prienų rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui

Žvėrynas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Algirdui Verbai

Vasaros pradžios – giedrėjantis vyzdžio fajansas
neišmintinga avarija rausvo dangaus burnoje
taria mus amžinos paukštės – beviltiškai senstančias
arijų penklines aria virš antakių giedanti seserija

lizdas sukrautas jį tobulas angelas globia
klaupkis ir kliaukis pastoge Žvėryno pušies
geriančios godžiai garuojantį smogą kaip grogą
geria Žvėryno vienuolis pritvinkęs tulžies

žiedlapių runos karūnos pralaužia kaužojantį luobą
stoja tyla tik prašliaužia užstrigdamas upių motutės sekloj
tarsi užmigdamas mirdamas dygdamas degdamas luotas
apvainikuotas žolių kupolinių sienojas

klojame pamatus patalus sielas atšvenčiame kupolą
kupolio rože tai vasaros grožis ūmus
skuojos sėklelėje žemę gyvenčiau o supila
mano vienintelį kupolą ir užrakina namus

Braziūnas, Vladas. Voro stulpas: Eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1986. - P. 16-17.

Molėtų

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

spindinti mėnulio molija
mums akis užtvindė kelyje
kėlėme ir gulėme – į ją
atsidūrėme ties praraja

apie kokį paukštį, kokį žvėrį
akys žėri – ką kalba sutvėrė
tarė atvirai – liūdna šneka
tavo aitvarai suneš ne ką

kalvariją – kalvomis nulyja
ak tave į tavo Aukštaitiją
kas alsavo tavyje, atgyja
iš molijos virsta į leliją

pasigirsta: mirštantys tarp pirštų
košia tartum alų rūką tirštą
apsivalo rūpesčiais, numiršta
tavo rūsčią valandą pamiršta

tu dedi leliją jiem po kojų
jie kely –
ko neturi –
aukoji

Braziūnas, Vladas. Voro stulpas: Eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1986. - P. 15-16.

Gedimino aikštė

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

kur upės žiomenys – pilis
Europos vieškelius prilis
staigių krantų atragiuose
suplūs nepaklusni dvasia

dvi upės apteka aplink
aplenk ir atsaką atmink
terasos – godulio kapai
šventasai, nuodėme tapai

šarvai ir kryžiai, bet klasta
juos kryžmina Neries brasta
ir per ledynmečių girias
jų krikštą varo į marias

ir gema miesto branduolys
jan senas Viešpats teužklys
vaikelį perneški krantan
ir amžiams patikėki – man

Braziūnas, Vladas. Voro stulpas: Eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1986. - P. 13-14.

Vilniaus klasicizmas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

yra asmuo, iškilęs iš minios
liūdesyje paskendęs laivas, ilgo sielvarto
mirtis galioja, karalystė baigias
išniekinta Tarkvinijaus sūnaus
ichtiofagų dovanos, pelė
varlė ir paukštė, penketas strėlių
Smuglevičius ir Vilniaus akvarelės
paveikslų reportažai, galimybė
vienam pakeist istoriją ir laisvę
suteikt utopiniam valstiečiui
dvaro varlei, pelei
galybę Galijoto, skito šalmą
ar etiopo lanką: skrenda – šauk
pasirinkai: baltieji nugali ir žūsta
kaip lydžio pilvas minkštas žirgo kaklas
apsikabink minios fone, pasirinkimas
akis ir šnervė, prisigėrus smėlio
ir rudo kraujo, Radvilos žmona
it pupų pėdas, tik krūtis išsprūdus
maitina iš taurės svajonių peslį
trinitorių šventasis Kajetonai
padaugink duonos

2000.IV.7–12

Braziūnas Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.22.

Ant Šeimyniškėlių piliakalnio

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Įsiklausykime gerai, čionai atėję!
Ar girdime? Štai žemė sudundėjo,
Kažkur tai suprunkštė žirgai,
Čia pat lyg vartai sugirgždėjo,
Suklego vyriški balsai...
Nutilę mes, suklusę stovim,
ir virpuliais per mus nubėga
jau šimtmečiais gyva žinia:
tai Mindaugas, pilies valdovas,
su pergale iš mūšio grįžta čia.
Tai jo karių žirgai eiklieji
sudundino žemelę,
tai jiems sugirgžda sunkūs tiltai
ir šurmulį pily kas gyvas kelia,
ir skuba ąsočius midaus pripilti.

Gražioji Vorutos pilie,
Karaliaus sostinė šventa,
tuos ordų puolimus atlaikius
garbingos vietos būk verta,
be paslapties ateik į mūsų laiką.
Mes širdimi paliesime pašlaitės molį,
kur prakaitas ir kraujas protėvių lašėjo,
kur krito Mortos ašara karšta,
nes ir tada lietuviai verkė ir kentėjo,
ir džiaugėsi, mylėjo, nes ir tada
brangi jiems buvo Lietuva.

1997

Ant Vorutos piliakalnio

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Eilėrašty galiu kalbėtis su karaliais
ir darinėt pilių geležinius vartus,
kartu su Mindaugu išjot į karą
dėl kūdikio, užgimsiančio rytoj.

Vaivorykštė viršum ūksmingų girių,
virš purpurinės upės, tekančios danguos -
tai ženklas, kad gyvens nemiręs
tas baltas kūdikis iš kraujo ir liepsnos!

Ropos karai, raupsai ir piktos votys
bjauros jo veidą, kandžios ir kankins -
o jis švytės lyg skydas sidabruotas,
lyg jaunas mėnuo mėlynoj nakty.

Ant kalno raganos lakstys įdūkusios,
maišys nuodų taures, šnibždės užkeikimus, -
o jis vis tiek gyvens, tas baltas kūdikis
lietuvišku vardu, lietuviškos kilmės!

1993