Lietuviška skraistė
Žalčių ir aitvarų skraiste
Apgaubta lietuvio dvasia.
Nurieda ašara skaidria
Tylus šnabždėjimas nakčia…
Gal sodas nebuvo bevaisis –
Tikėjom: kada nors baigsis
Raudona kančia ir būsim gyvi
Kaip takai, purve praminti.
Dabar grėsmės juoda ranka ant lūpų
Pakibo klausimas ir vėl – kas būtų,
Kada sulyginama duona su bizniu,
Tėvų brangioji žemė – su pelnu?..
Tylus šnabždėjimas nakčia
Suošia atsiminimų giria.
Aš tikiu – atgis, Lietuva atsigaus!
Jei senąja skraiste žmogus apsigaubs.
BK-7 (11 klasė)
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui