Tada, kada sieloj naktis
ir tuščias altorius širdies,
išgirsk mano šauksmą, ateik,-
neleisk pasilikt be vilties.

Nuženk – savo meile uždek,
kaip žvakę altoriuj širdies,
tada, kada sieloj naktis, –
neleisk pasilikt be vilties.

Tu savo šviesa išsklaidyk
šešėlius altoriuj širdies,
nuženk – savo meile uždek, –
neleisk pasilikt be vilties.

Tada, kai naktis vėl sugrįš
ir žvakė seniai nebešvies, –
išgirsk mano šauksmą, ateik, –
neleisk pasilikt be vilties.