
Sutemų tamsiausią valandą
Regiu lange tarp dvigubų stiklų negyvą drugį,
už lango – čerpių stogus, skendinčius rūke,
ir, rugiagėlių
spalvos megztukui šildant,
sutemų tamsiausią valandą
žiemos pradžioj bandau įžvelgti
niūrią nykią blandą,
kur vien tik vėjai ir užkimęs girto balsas plėšos,
kur lesa zylė vienišos sušalusios saulėgrąžos
juodąsias sėklas balkone
viršum lietingos gatvės,
kur šnarant stagarams
lyg apgauta ar lyg apgavus
kažką jaučiuos ir laukiu pirmo sniego…
1991
Vaičiūnaitė, Judita. Pilkas šiaurės namas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vilties spaustuvė, 1994.













