Kai vasara nubris rudens arimais
Pasibodėjusi plikais laukais,
Kai širdį gaubs bedvasis užtemimas
Pasišnekėkime laiškais.

Pasišnekėkime ramiai. Juk laiko marios –
Visa žiema ir polaidis po jos.
Pabūkime savų minčių karaliais
Ir pasivaikščiokim laiškuos.

Pavargusių dienų šaltam pavėsy
Nelepins saulė spinduliais karštais
Ir jei tuomet kitaip neišgalėsim,
Pasišnekėkime laiškais.

Į juos sudėkim šilumą ir viltį,
Kai nieko nebeliks, gyvenkim jais.
Jeigu kitaip negalime prabilti,
Šnekėkimės, šnekėkimės laiškais…

Eglė Brazdžiūnienė