Šis laiškas tau iš ateities,
Gal niekas aš – gal mylima.
Tik mūsų santykiai neaiškūs
Gal praeitis jiems trukdo – nežinia…

Sustojusi klausau savų minčių
Jos tartum skraistė dengia mano sielą.
Prašau, ateiki iš sapnų
Ir tapk realybe, mano mielas.

Uždegsiu žvakę kambary
Raudonos degs ir juodos, baltos…
Juodoji-neviltį žymes širdy,
Raudona- meilę, o baltoji-viltį…

Laukimas amžinas, sunkus
Aš nežinau ar tu ateisi.
Naktis tamsi, juoda, baisi
Nerodo kelio blyškios žvaigždės.

Sustoju tarpdury, kur vėjas siaučia
Palauksiu dar tavęs, kol žvakės dega…
Ateik, kol laukiu dar tavęs
Kol žvaigždės šviečia tavo kelią.

Naktie žiauri, naktie juoda
Ar taip baudi tamsa kiekvieną savo tarną?
Kur mano mylimą slepi?
Tu moteris esi,
Todėl tau duosiu IŠDAVIKĖS vardą…

Jau aušta rytas TOKS gaivus
Pragydo vienas paukštis, kitas…
Aš stoviu, laukiu dar tavęs
Kaip siela naktyje paklydus.

Per veidą rieda ašara karšta
Ne ašara, o žarija.
Ji degina man kūną, sielą
Išnyko žvaigždės danguje.

Ir saulė teka, man nemiela,
Kad nesulaukiau aš tavęs.
Kas šitą ilgesį iškęs?

Ištirpo žvakės laukime.
O aš su meile lauksiu vakaro tamsaus
Gal tavo žingsnių aidą aš išgirsiu?
Gal savo lemtį pasitiksiu….