Nuo amžių vakare už stalo – dviese.
Kaip Angelas naminis – lempa tvieskia.
Jie nieko nekalba, jie sėdi dviese –
Ir jie tada laimingoji pora.

Nors amžiams bėgant daug kas ir pakito
Žvaigždynų sandaroj, žmonijos papročiuos,
Tačiau jaukiai už stalo visados
Du žmonės sėdi – tai yra šeima.

Jie nieko nekalba, jie sėdi dviese –
Širdžių tyriausia kalbasi kalba.
Apgaubki, Angele, šviesa skaidria
Ir saugoki du žmones vakare!