Kiek daug kartų
Galūnas matė ,
Prie kelio išgyveno
Gurguoles rekrūtų ,
Sukilimus,karų…
Bet niekas jam
Žievės nelupo-
Žinojo žmonės ,
Kad tai gyvastis ,
Mažų ir didelių ,
Net dangų siekiančių ,
Gražuolių ąžuolų.
O kaipgi čia,gal mes-
Tik bėgantys pro šalį
Ir nesijaučiame
Šioj žemėje šeimininku …
Juk ranką,o ne koją kelia
Ir peilį prie širdies gelmių.