Aš norėjau Tau papasakoti apie
Griežlių gergždančius vakarus,-
Jie praeina tarp smilgų.
Iš pradžių nurausta smilgos viršūnė,
Vėliau raudonis pradeda slysti žemyn,
Lyg motinai nešama
Vienintelė pernokusi žemuogė.
Nuo žemuogių žemė rūgštėja,
Smilgos apeina samanom
Ir pasitraukia. Pasitraukia ir vakarai.
Šviesa yra užgesinama,
Nebepaliekama laiko griežlėms ir glamonėms.

Galima dar būtų kalbėti apie
Praėjusius griežlių laikus, arba
Apie rasos lašėjimą sutemose nuo klevo,
Pilkuosius garnius, kurie tamsoje
Pasitraukia nuo upių.
Apie visai kitus garsus, kvapus ir akimirkas,
Kurios mūsų laukia.

J.Liniauskas