Buvo džiaugsmo akimirkos,
Buvo liūdesio valandos…
Buvo pavasario audros,
Buvo alsus vasaros nuovargis,
Brangus rudens susimąstymais…
Visko buvo šitam ilgam kely…
O dabar prieita toji aukštuma,
Nuo kurios malonu apžvelgti
Savo nueitus darbus, nugalėtus sunkumus.
Išaugo vaikai… švelnios anukų rankutės gražina dosniai ir nesavanaudiškai dalinta namu šilumą, kurią nuolat saugojot ir globojot, kaip didžiausią šventenybę.
Jūsų tėviškos širdys ir auksinės rankos visą gyvenimą buvo dalinamos artimiesiems.
Gal todėl ir tos raukšlės ir ta sidabrinė gija tik puošia ir taurina Jūsų veidus ir dabar kupini pasiaukojimo ir atsidavimo.
Juk tos šilumos jau laukis antroji karta – anukai.
Nuoširdžiai sveikiname Jus tėveliai labai gražaus ir prasmingo jubiliejaus proga. Ir linkim:
bukit stiprūs, bukit kantrūs, nes Jusų laukia dar labai ilgas kelias. Gal ramesnis, patikimesnis, tačiau toks pat reiklus meilės, ištikimybės, pasiaukojimo, kantrybės saugojant šventąją namų ugnį, dalinant išmintį ir gyvenimo patirtį.