Jubiliejus

80 ! Nei daug, nei mažai,
O plaukuose gyvenimo našta
Jau audžia baltą juostą.
Nors juostos ir spindės plačiai
Bet nebaigti darbai
Neleidžia jums prisėsti…

Tu gimei saulę sutikti rytais,
Išgerti rasos lašą, pajausti gyvenimo džiaugsmą.
Tegul 18-tą kartą gėlės tau primena, kad atėjai į pasaulį.
Tegul tavo gyvenimas būna, kaip žydinti pieva.
Tegul visur ir visada tave lydi džiaugsmas, meilė ir gera nuotaika.

Gerai įsiklausyk –
Širdy akordeonu kažkas jaunystės valsą tebegroja…
Tik metai – tie nenuoramos –
Vis skuba ir jubiliejų gražų dovanoja…

Sidabrinėj karietoj praskriejo vestuvės,
Sidabrinis lietus išbučiavo rankas
Ir sidabro žiedais pažymėtos jungtuvės
Jūsų meile užliejo mūsų žemės lankas.

Nuostabus jubiliejus džiaugsmu liečia šeimą
Subrandinusią meilę anūkams mažiems.
Ir lai metai jaunystės taip greit nepraeina –
Pasidžiaugti dar leiskit Jūsų meile visiems.

Sidabrinis lietus tegu lyja už lango,
Tegu barsto Jums laimę sidabro lašais.
Tad sušokite Judu Jubiliejinį tango,
Apkabinkit viens kitą kaip jaunystės laikais.

80 – tąjį kartą rudenio kaskadom,
Žyra lapai, žyra snaigės ant takų.
Daug kelių vingiuotų dar rytojai žada,
Linkim, kad praeit juos Jums nebūt sunku.

Bus dar daug gražių vasarų.
Bus dar daug žydinčių pavasarių.
Bus geros ir blogos ašaros.
Bus mylimos lūpos ir akys.
Bus dar visko, nes tau tik 18-ka.

…kad sniegas virstų gerais darbais,
o sausio šaltis – meile ir paguoda…
…kad Jūsų širdyje visad žiedai žydėtų..
…kad sieloj muzika švelni skambėtų…
…kad mylėtumėt ir būtumėt mylima…
…kad širdį džiugintų vaikai…
…ir kad užtektų tiek, kiek duota

Tegul užtenka laiko iššūkiams. Tinginystei. Evoliucijai. Paieškoms. Švelnioms avantiūroms. Atradimams. Tobulėjimui. Neskausmingoms klaidoms. Eksperimentams. Akiračio plėtimui. Nepavojingiems ekstremalumams. Patirčiai. Azartui. Atsakomybei. Adrenalinui. Sveikai euforijai. Savarankiškumui. Drąsai. Brandai. Pokštams.

Tegul visada užtenka laiko pakelti akis į dangų. Išgerti rytinės kavos. Nusišypsoti eismo kamščiams. Perklausyti bent vieną dainą, kuri atima protą ir grąžina sparnus.

Tegul užtenka laiko bent kartą per savaitę aplankyti draugus jų namuose ir paglostyti jų kates, jei jos neprieštarauja. Tegul užtenka laiko darbams, kuriuos gera nudirbti, ir nerūpestingoms vakarienėms po sėkmingos darbo dienos.

Tegul užtenka laiko mokytis naujų dalykų – nesvarbu, vairuoti, žiesti puodus ar kalbėti ispaniškai. Tegul užtenka laiko palaistyti visas gėles ir uždegti visas žvakes namuose, kai į svečius ateina seni seni draugai. Tegul užtenka laiko nusivalyti batus ryte ir perskaityti bent vieną puslapį geros knygos vakare.

Tegul užtenka laiko pastebėti, kaip viskas keičiasi. Pamatyti pirmą žolę ir pirmą sniegą. Išgirsti pirmą paukščio čiulbtelėjimą. Suskaičiuoti kiekvieną krintančią žvaigždę. Prisiminti, kad tokios didelės pilnaties jau seniai nebuvo. Pajusti, kaip šyla vanduo ežere. Užfiksuoti, kad švinta vis anksčiau, o temsta – vėliau. Klausytis klajojančių lapų čežėjimo. Prisiminti žiemas, kuomet per Kalėdas būdavo tikro sniego. Ir pasakoti apie jas savo vaikams ar sūnėnams.

Tegul užtenka laiko auginti vaikus. Vedžioti juos, paėmus už rankos. Mokyti juos naujų žodžių ir užsirišti batukus. Padėti jiems piešti. Skaityti jiems pasakas ir geras istorijas. Kartu gaminti eglutės žaisliukus ir puošti namus sningant (jei vis dar snigs).

Tegul užtenka laiko susitikti su savo tėvais. Išgerti su jais gero vyno ir prisiminti savo vaikystę. Ir pasakoti juokingus nutikimus.

Tegul užtenka laiko apsikabinti tuos, kuriuos džiaugiesi sutikęs. Tegul užtenka laiko užrašyti atviruką tiems, kurie švenčia. Nupirkti gėlių, kad ir kaip tai banalu. Dailiai supakuoti dovaną, na ir kas, kad ji labai greitai bus išpakuota. Parašyti kad ir patį paprasčiausią mail’ą, jei su džiaugsmu staiga prisiminei kažkokį žmogų. Tegul užtenka laiko su geriausiais draugais išgerti šampano. Ir iki paryčių klajoti po miestą. Paskui pusryčiauti drauge.

Tegul užtenka laiko jausti. Naktinį vėjo atsidusimą, kai pavasarį miegodamas netyčia iškiši kojas iš po apkloto. Draugo balso pasikeitimą, kai kažkas nutinka. Artėjantį lietų, kai netikėtai užsimanai miego. Būsimus pokyčius, kai tavo mieste prašiaušia naujas skersvėjis. Gražų Senamiesčių sienų kreivumą, atsiradusį nuo laiko, tinko ir nutikimų naštos. Rauplėtą medžio žievę po savo delnu. Nuovargį, į kurį gera panirti. Nemigą, kai negali užmigti iš nuostabos. Žiogų čirpimą liepos naktyje, kurio beveik negirdėti. Smėlį po kojomis. Akmenis. Vandenį. Jūrą. Liūtį. Mišką. Žemę. Orą. Vėtrą.

Tegul užtenka laiko sau. Tylai. Savimeilei. Miegui. Tegul užtenka laiko rinktis pačius pačiausius dalykus. Stipriausias knygas. Kiečiausius filmus. Dar nebandytus kokteilius. Tikriausius draugus. Gryniausius žodžius. Geriausius pakeleivius. Ir savo kelią. Tegul užtenka laiko pasakyti. Ir išgirsti. Paleisti ir sulaukti sugrįžtant.

Tegul visiems ir visada šioje Žemėje užtenka laiko mylėti, bandyti ir džiaugtis.

Daug, daug vilčių, minčių, svajonių
Širdis sutiks ir išlydės,
O metai kaip tie paukščiai tolin
Skubės ir vėl skubės.
Tebūnie ilgas Jūsų kelias,
Ir toliai saulės sklidini,
O metai kaip sraunus upelis
Tegul gaivina laimės vilnimis.

Sakytum dar vaikystė.
Ir šulinys dar neišsemtas ir per mažai suklysta.
Nesvarbu, kad ramunės tavo svajonių sode žydi 18-ktą kartą.
Dar slypi seniai laukti žodziai, kuriuos tau reikės ištarti.

Su kiekvienu spaliu turtėja Jūsų gyvenimo patirtis.
Kiekvieno spalio viduryje Jūsų kambarys pasipuošia dėkingumo žiedais.
Gyvenimo versmėn pasvyra mintys. Te palaima vainikuoja Jūsų galvą. Ramybės pirštai liečia širdį.

Kaip laikas neša ant delnų
Papieviais savo metų naštą,
Kaip rūkas, plaukiantis upe,
Pašaukia kartą atsigręžti.
Jūs paskaičiuokite savas žvaigždes
Ant mėlyno, beribio skliauto
Galbūt jos laimę Jums numes
50 – ojo gimtadienio sulaukus.