Jubiliejus

Tu girdi? Tai verkia pamirštos mašinėlės.

Vaikystė prabėgo seniai, nesugrįžtamai..

Tau 18-lika. Tik pagalvok, 18-liktas ruduo praverė duris..

Būk švelnus ir laimingas, nuoširdus ir geras.

Te linksmumo nestinga niekada, niekada.

Kažkas nusineša metus,
Svaigius kaip jūra ir greitus kaip vėjas.
Kažkas nusineša metus,
Žalius ir žydinčius kaip vasara.
Kažkas negrįžtamai nusineša džiaugsmus,
Skausmus ir lūkesčius,
Neleisdamas sustoti ir palikdamas tik vieną kelią –
Į GYVENIMĄ…

Na tai kas, kad metų 50 priskaičiuota.
Buvo jie prasmingi, gražūs, dideli.
Galit Jūs didžiuotis — neveltui gyventa,
Eita, nesustota plačiame kely.
Vėl skubės į priekį dienos tarsi upės, Metus ne mes gyvenime skaičiuojam,
Jie krenta žemėn vyšnių žiedlapiais baltais,
Jie lekia viesulu ir niekad nesustoja…
Tad jubiliejaus proga linkime sveikatos, tyro džiaugsmo ir dainų.
Vėl nejausit laiko, jo sparčios tėkmės.
Ir tegul! Svarbiausia, kad širdis dainuotų!
O tada ir laimė, ir sėkmė lydės.

Tavo gyvenimo taurę įkrito 18-tasis lašas.

Lai jis būna kuo tyresnis, kuo skaidresnis.

Teatneša kuo daugiau džiaugsmo akimirkų, vien tik laimę.

Tavo jaunatviškame gyvenime lai niekada nenutyla skardus juokas.

Iš lūpų neišnyksta žavi šypsena ir visur tave lydi tik gėris.

Viską: nerimą, skausmą ir kančią,
Vargą, rūpesčius, bėdą, nelaimę,
Lyg sunkų kalną įveikę abu
Sėdit laimingi ir žvalūs kartu.

Viską: meilę, kūdikio juoką,
Pirmą jo žingsnį ir šventinę duoną,
Tiek daug patyrę dienų nuostabių,
Braukiate ašarą laimės kartu.

Šitokį kelią abu nukeliavę,
Džiaukitės derliumi savo rudens
Ir tegu pavyzdžiu jūsų pasekę,
Vaikai ir anūkai laimingai gyvens.

Neliūdėkit, kad metai nuplasnojo
Tarytum paukščiai į šiltus kraštus,
Jums jubiliejų gražų dovanojo,
O dienos verčia vėl naujus lapus.
Tegul jos būna saulėtos ir šviesios,
Be debesėlių, be piktų audrų,
Te džiaugsmas nuolat ranką Jum ištiesia
Ir eina su Jumis gyvenimo keliu.

Aš tau duosiu rudenį,-
Neimk, sakyk man vasara dar nepabodo,
Duosiu tau vėjo gūsį,-
Jo neimki, juk tau ir žolės šlamesio užtenka,
Duosiu tau 18-tus metus,-
Nesakyk, kad nereikia, tai ne ruduo – negrįš.
Tai ne vėjo gūsis,-
Neūžaus po langai baltos žiemos vakarais,
Ir deja tai ne žolės šlamesys,
Nuaidės ir daugiau nebegrįš.

Palinkėčiau meilės,
Bet ji ir taip gyvena jūsų širdyse.
Palinkėčiau laimės,
Bet ją kasdien sutinkat savo namuose.
Palinkėčiau ramybės,
Bet jos pati iš jūsų skolinuos dažnai.
Palinkėčiau kantrybės,
Bet kantresnių už jus neteko jau sutikt seniai.
Tad palinkėsiu daug dienų,
Gražių, saulėtų ir šviesių.

Nenurimk širdie, išplakus šitiek metų,
Patyrus visko: vargo ir džiaugsmų,
Tegul gyvenimas metus iš naujo rašo
Ant sidabrinių Jūsų smilkinių.
50-mečio proga sveikina ir laimės linki…

Taip nesenai tu pievomis bėgiojai
Basa, vienplauke galvele,
Šiandien tau (16)-lika suėjo
Ir atsisveikinai su vaikyste.
Tau prieš akis dar daug takų, takelių
Sustoti ir ne ten pasukt gali,
Bet visų svarbiausia nors ir praradus savo kelią,
Visada išlikti žmogumi.