Purvini draugai
Kai per vieną sekundę sugriūna pasaulis,
Kai palieka tau buvę geriausi draugai
Nesinori kvėpuoti ir vaikščiot po žemę,
Nes kas buvo brangiausia neliko visai.
Kai už nugaros šmeižtas, apgaulė ir melas,
Plienu padengtas veidas, sušalę randai.
Išprotėję dviveidžiai tai šildo, tai gelia,
Be moralės, be galo ištežią draugai.
Jie nežino ką reiškia gerumas ir meilė,
Nemokėjo per amžius įvertint žmogaus
Vieną žodį išmoko pasąmonėj tarti
„AŠ“ skambėjo bepročių galvoj.
O aplinkui vien purvas ir žmonės aptemę
Jie šalti, jie plieniniai pasiutę vilkai
Optimistais, realistais ir aktoriais tapo
Prisitaikyt išmoko, plist be paliovos.
Savo elgesiu, norais, savo egoizmu
Memuarus draugų bando sau susikraut,
Atiduosi jiems širdy- tau smogs išdavimu
Neįvertins tavęs ir širdies dovanos.
Stenkis, melskis, aukokis ir vilkis
Po dienos spaus tau jie ant galvos,
Liksi vienas, bet dangui prašvitus
Atsirinksi, gyvenimas tau dovanos.
