Miškas

Miško paklotėje žali žali
Tarp lapų samanų kupsteliai
Ir šypsosi tarp jų gėlė maža, trapi…
Pasislėpė nuo šalčio vabalai,
Ir skruzdėlės takais nebeskuba-
Uždarė dureles mažyčio savo namo,
Kad vėjas nebarbentų po langais.
Žibučių lapai žiemą nenušąla,
Sulaukia po sniegu naujų žiedų,
Kai polaidžio vanduo į upelius srovena,
Pasveikina saulutę rytmetį ankstyvą
Dangaus mėlynėje akelių skaistumu.
Einu per mišką, samanas paglostau,
Prisėdu pailsėti ant senų kelmų.
Gyvenimas su žaluma sugrįžta
Paslėpęs spygliukus po kilimu žaliu.

2008

Keliai ,takeliai,o kur statom koją-
Tai mano pėdos glaudžiasi
Su tavomis ir einame laukais ,
Kai tankus miškas kelią
Link dangaus užstoja ,
Aplinkui tik dabar apsidairai
Ir pamatai nušvitusias
Mažas kalvas ir klonius
Su ežerėliais apvaliais.
O medžiai vėl sugrįžti moja ,
Kad pasidžiaugtume
Lieknais kamienais,
Šakomis -dangaus grėbliais.
Rudens harmonijos neperprasi ,
Kol dega saulėj gojai-
Kasdien kitokį reginį
Matyti vis gali.
Eime tolyn ir nebedrumskim
Pamiškės ramybės ,
Praminkim takelius į ateitį
Pro mišką savo kojom ,
Jei gera būt kartu su manimi.
2008

Jau baigias vasara,pritilo paukščių kalbos ,
Todėl miške medžius matau aiškiau-
Klausau,ką ąžuolai,lazdynai ,
Drebulės,beržai ir eglės kalbas ,
Kaip stiebiasi į dangų uosiai,gelstantys klevai.
Šermukšnio kekę nusilaužiau-
Kokia sprangi,kvapni gaiva!
Čia pat aikštelę atidžiau apžvelgiu-
Po kojom eglė guli paslika…
Nei vėjas ,nei šalna pagavo.
Kodėl nusviro jos puiki galva?
Neiškovojo vietos-neilgai žaliavo ,
Bet mano akyse net ir dabar ji-
Miško pažiba.
2008