Miškas

Per girią saulės spindulys nubėga
Ir apsistoja eglynėlyje,kur paslapčia
Dieną pasislepia pelėdos ,
Aikštelėje dar geria šilumą
Paparčiai,samana žalia…
Kiek paeini toliau ,užstoja kelią
Gal vėjo nuskriaustos eglaitės ir beržai-
Kiškio kopūstais džiaugiasi apaugę ,
Rausvomis kerpėmis dar šypsosi prieš saulę
Seniai numirę medžių išdidžių kelmai.
O naujas miškas su paukščių giesme užauga ,
Pažvelk, koks ąžuolėlis, beržas išlakus ,
O drebulės ir senos eglės ,rodos,siekia dangų ,
Todėl tik girioje jautiesi suprastas,ramus.
2008

Šiais metais paskutiniai grybai
Dygsta ant kalnelių.
Gal,sako,žydi ir žibutės po sniegu?..
Ne veltui pamotė išsiuntusi pelenę
Parnešti žiemą mėlynų žiedų…
O miškuose tik pasakos ir gimsta ,
Kaip jos be mūsų būtų prie vaikų ,
Kurie iš jų ir gailestį paimtų ,
Bijotų blogį susitikti po stalu.
O grybukus mačiau -kiškučiai sėja
Bebėgdami nuo lapių ir vilkų ,
Todėl išdygsta po šakom ,
Vienas už kito laikos įsitvėrę ,
Kad nesumindžiotų naktį pelėdos ,
Kai nutupia pasižiūrėt pelių urvų .
Nykštukai po kelmais didžiaisiais įsikūrę
Ir blykčioja žvakutėm vakarais .
O po vidurnakčio ir naktį giedrą
Ne žvaigždės atsispindi,tiktai krosny dega
Geri per dieną nebaigti darbai…
Kada į mišką eisite žiūrėti grybų ,
Paimkite drauge šunelį –
Jisai parodys ,kur nykštukų
Uždegtos kūrenasi ugnelės
Ir slepiasi po musmirėm baubai.
2008

Miško paklotėje žali žali
Tarp lapų samanų kupsteliai
Ir šypsosi tarp jų gėlė maža, trapi…
Pasislėpė nuo šalčio vabalai,
Ir skruzdėlės takais nebeskuba-
Uždarė dureles mažyčio savo namo,
Kad vėjas nebarbentų po langais.
Žibučių lapai žiemą nenušąla,
Sulaukia po sniegu naujų žiedų,
Kai polaidžio vanduo į upelius srovena,
Pasveikina saulutę rytmetį ankstyvą
Dangaus mėlynėje akelių skaistumu.
Einu per mišką, samanas paglostau,
Prisėdu pailsėti ant senų kelmų.
Gyvenimas su žaluma sugrįžta
Paslėpęs spygliukus po kilimu žaliu.

2008

Keliai ,takeliai,o kur statom koją-
Tai mano pėdos glaudžiasi
Su tavomis ir einame laukais ,
Kai tankus miškas kelią
Link dangaus užstoja ,
Aplinkui tik dabar apsidairai
Ir pamatai nušvitusias
Mažas kalvas ir klonius
Su ežerėliais apvaliais.
O medžiai vėl sugrįžti moja ,
Kad pasidžiaugtume
Lieknais kamienais,
Šakomis -dangaus grėbliais.
Rudens harmonijos neperprasi ,
Kol dega saulėj gojai-
Kasdien kitokį reginį
Matyti vis gali.
Eime tolyn ir nebedrumskim
Pamiškės ramybės ,
Praminkim takelius į ateitį
Pro mišką savo kojom ,
Jei gera būt kartu su manimi.
2008