Gimimas

Iš meilės ir vilties
Iš jausmo ir minties,
po mėlynu dangum
gimei, gimei žmogum.

Tau šypsosi tėvai
Mojuoja tau klevai
O kiek aplink žiedų
O Kiek gražių vardų.

Greičiau, greičiau eime
ta žydinčia žeme,
Į vardą atsiliepki,
Paukščiu į šauksmą bėk
Į šviesą atsisuk ir tik laimingas(a) būk.

Tebūna kasdienybė panaši į duoną,
Soti ir pilnavertė su kvapnia pluta.
Dosniai dalink žinių aruodą,
Kurį pasės tavo globojama karta
O kai, pavargęs nuo nedėkingumo,
Norėsi viską mesti, prisimink žodžius:
dėl tikslo daug turi iškęst sunkumų,
o tavo tikslas – AUGANTIS ŽMOGUS.

Kol dar nebuvau mama,
Niekada neverkiau, matydama ašaras.
Niekada nesikraustydavau iš proto iš laimės
Vien dėl paprasčiausios šypsenos.
Niekada mano širdis nesubyrėdavo i tūkstančius dalelių,
Kad kažkam negalėjau palengvinti skausmo.
Niekada nemaniau, kad kažkas toks mažas
Gali pakeisti mano gyvenimą taip stipriai.
Aš nežinojau, kad galėsiu kažką taip stipriai mylėti.
Ir nežinojau, kad man patiks būti mama.

…paliečiau tave, nepajutai?
drėgna ranka perbraukiau per
rausvus žandus, nušluoščiau,
prakaito lašelį riedanti per nosį…

…čepsi lūpytėm gardžiai-
medaus statinėj tūnai?
O gal saldainių fabrike esi
ir godžiai valgai šokoladą…?

…rankutėm moji, gal musės puola
ankstų rytą kaime,
O gal mane į tolį tu palydi?

…kojytės spardos, gal bėgi žalia pieva,
o gal manęs atbėgi pasitikt,
iš tolimos kelionės grįžus…?

…paliečiau tave, dukrute mano,
taip saldžiai miegi, nejauti…

Juk kūdikio verksmas gražiausia daina,
Juk kūdikio džiaugsmas – mamos dovana.
Ir nemigo naktys netenka reikšmės,
Kai lūpos dukrytės tau „mama” šnibždės!

Jūs tik pamanykit – šiandien aš gimiau
Ir iškart už lango saulę pamačiau.
Tai bent įkyruolė – erzina mane-
Spinduliais baksnoja. Nusisuksiu. Be!

Kurgi čia papuoliau? Taip jauku, jauku.
Lubos sau baltuoja. Iš tiesų gražu.
Reik apsidairyti, bet galva sunki.
Ką dabar daryt? Noriu pamatyt,
Kas aplinkui vyksta, ar čia kas yra,
Ar taip jau nutiko, kad esu viena?

Įdomu, kas kvepia taip svaigiai, svaigiai?
Gal tai vyšnios žydi? O gal čia rugiai?
Sudėtinga gimus – nieko nežinai,
Nors žinoti nori ir galvot bandai.

Liūdna taip drybsoti ir stebėt lubas,
Reikia padainuoti – gal ateis mama?
Apie žalią dangų, mėlynus rugius.
Tik kažin kaip tarti tuos keistus žodžius?

Teks improvizuoti – a bu bu ba ba…
Tik kažin ko spokso į mane mama?
Negi ji nežino, kad rugiai žali,
Ir kad vos tik gimęs jau dainuot gali?

2006-09-29
lianida

Būkit jūra gerumo, švelnumo ir meiles,
Kur galėtų plukdyti mažylis laivus.
Jūsų pasakų skliautais vaikystę nuvedęs
Jis užaugtu protingu, laimingu žmogum.

Būkit jūra bekrašte, išliejusi meilę,
Kur galėtų braidyti mažylis dažnai.
Ir išgirskit, Jam krykštaujant, vaikišką laimę-
Bukit savo Mažyliui artimiausi draugai!

Švelniai beldžiasi stiklan Plunksnų kamuolėlis.
Po mamytės širdimi –
Naujas pumpurėlis.

Glausiu ausį atsargiai
Te nenusigąsta.
Tuk, tuk, tuk – mane girdi?
Ten – gyvybė plazda.

Pasakiau: man nesvarbu –
Brolis ar sesytė.
Dviese bus labai smagu,
Tik paaugs lėlytė.

Mamos šypsny atgyja pasakos, lopšinės,
Žaislai prasijuokia kartu su tėveliu.
Mažuti, stiebkis, auk didutis,
Tavęs daug laukia nuostabių dienų.