Mokslo sritys

Žmonių veiklos įtaka Neringos kraštovaizdžiui

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Suintensyvėjus miško kirtimui, ypač po Septynerių metų karo (1756-1763), Kuršių nerijoje prasidėjo erozijos ir išpustymo procesai. Vejas perpustė senąsias parabolines kopas, formavo naujus reljefo elementus. Tuo metu pradėjo "augti" didysis kopagūbris, kuris Kuršių nerijoje po storu smėlio sluoksniu palaidojo 14 kaimų (Naumiestį, Priedinį, Senuosius ir Naujuosius Naglius, Karvaičius, Senuosius Kuncus, Naująją Pilkopą, Senąją Nidą ir kt.). Nerija tapo atšiauriu smėlio ir vėjo kraštu. Žmogui grėsė realus pavojus, todėl jis pradėjo ieškoti būdų kaip sutramdyti smėlį. Iš pradžių gyvenvietes bandyta apsaugoti statant medinės užtvaras, tačiau tai menkai tepadėjo. Radikalesnių priemonių imtasi 1768 metais, kuomet Vitenbergo universiteto profesorius J.O.Titius pirmasis pasiūlo kopas apželdinti iš Danijos atvežtais kalninės pušies sodinukais.

Biržų rajono biologinės ypatybės

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Biržų girioje, Padaičių, Kirdonių, Ąžuolynės miškuose, taip pat krūmynuose gana gausu įvairių rūšių žinduolių: stirnų, šernų, elnių, briedžių, vilkų, lapių, pilkųjų kiškių, kiaunių, žebenkščių, usūrinių šunų, šeškų. Upelių ir ežerų pakrantėse gyvena bebrai, kanadinės audinės. Iš retesnių paminėtini žebenkštis, ūdra, baltasis kiškis, lūšis, lazdyninė miegapelė. Iš Latvijos miškų kartais užklysta rudasis lokys. Astravo parke rastos 9 šikšnosparnių rūšys. Šešios iš jų įrašytos į Raudonąją knygą: šikšniukas nykštukas, europinis plačiaausis, kūdrinis pelėausis, rudasis nakviša, Branto pelėausis ir šiaurinis šikšnys.

Paslaptingoji medžiaga - voratinklinis šilkas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tikriausiai nedaug suklysime sakydami, kad vienokį ar kitokį voratinklį pastebime jei ne kasdien, tai gana dažnai. Dažniausiai į jį neatkreipiam ypatingo dėmesio, nes tiek pats voratinklis, tiek jį audžiantis voras yra gana dažnai žmogaus kasdieniniame gyvenime aptinkami objektai. Tačiau tikriausiai tik nedaugelis kartą ar kitą yra uždavęs klausimą apie voratinklį ir medžiagą, iš kurios jis padarytas. Gaminti voratinklinį šilką yra viena iš unikalių voro savybių. Skirtingai nuo šilką gaminančių vabzdžių lervų, vorai voratinklinį šilką naudoja grobiui gaudyti. Be vorų, šilką grobiui gaudyti naudoja tik nedaugelis kitų nariuotakojų: kelių šeimų erkės ir kelių rūšių negausių būrių vabzdžiai. Primityvūs vorai voratinklinio šilko grobiui gaudyti dar nenaudojo. Juo buvo išklojamos vorų slėptuvės ir urvai.

Geologijos instituto 1997 m. publikacijų sąrašas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Arustienė J., Domaševičius A., Felter A., Gawin A., Hordejuk T., Kielkiewicz B., Mitręga J., Pochla J., Valiūnas J. Groundwaters as Component of the Geopotential // Geology for Environmental Protection and Territorial Planning in the Polish-Lithuanian Cross-Border Area : Atlas. - 1:500 000 / Polish Geological Institute, Geological Survey of Lithuania, Lithuanian Institute of Geology. - Warsaw : Wydawnictwo Kartograficzne Polskiej Agencji Ekologiznej SA, 1997. - P. 21-21. Baltrūnas V. Akmens amžius Pietų Lietuvoje [Stone Age in South Lithuania] // Geologijos akiračiai. - 1997. - Nr. 1. - P. 37-39 : iliustr. - Santr. angl.

Ar užtikrinta viešosios informacijos rengėjo informacijos šaltinio paslaptis?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šiame straipsnyje nagrinėjama informacijos šaltinio užtikrinimo Lietuvos Respublikos teisės aktuose problema. Nors Visuomenės informavimo įstatyme teigiama, kad žurnalistas turi teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, tačiau gilinantis į šio įstatymo sąveiką su kitais teisės aktais aiškėja, kad ši nuostata galioja ne visuomet. Didžiausią įtaką minėtai visuomenės informavimo įstatymo nuostatai turi keli teisės aktai: Baudžiamasis, Baudžiamojo proceso, Civilinis kodeksai. Dabar vykstantys šių bei kitų teisės aktų atnaujinimo ir kūrimo procesai atskleidžia kai kurias informacijos laisvei reikšmingas tendencijas. Visuomenės informavimo įstatymo sąveika su kitais teisės aktais. Visuomenės informavimas apie daugelį neigiamų socialinių reiškinių, ypač tokių kaip nusikaltimai, nebūtų įmanomas, jei žurnalistai neturėtų galimybės gauti informacijos iš konfidencialių šaltinių. Nors informacijos paslapties išsaugojimo teisė taikoma visai žiniasklaidai ir visiems žurnalistams nepriklausomai nuo temų, tačiau akivaizdu, kad suinteresuotumas išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį atsiranda tuomet, kai atskleidžiami įstatymams ir moralei prieštaraujantys faktai.

Knygos, skirtos Juozo Matulio 100-osioms gimimo metinėms pažymėti

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

“...labai gailiuosi, kad per mažai parašiau mokslinės literatūros. Turbūt jau nebaigsiu ir Fizinės chemijos kurso, nors liko tik du skyriai...”, - taip 1992 m. pasakė akademikas Juozas Matulis interviu “Tiesos” laikraščio korespondentei (“Tiesa”, 1992 m. balandžio 2 d.). Apie vadovėlio, skirto aukštųjų mokyklų studentams, rankraštį J. Matulis užsimena ir 1984 m. parašytoje autobiografijoje. Vadovėlis buvo rašomas 2-ojo pasaulinio karo metais ir neužbaigtas iki pat akademiko mirties. Rankraštis 1985 m. buvo perduotas Lietuvos MA Centrinei bibliotekai, kitas egzempliorius - 1992 m. Chemijos instituto direktoriui akad. A. Vaškeliui. Jį sudarė 3 stori aplankai - 1460 lapų, iliustruotų 410 autoriaus ranka darytų brėžinių.

Geologijos instituto 1998 m. publikacijų sąrašas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Gelumbauskaitė, L.-Ž. (Editor)Bathymetric Map of the Central Baltic Sea. Scale 1:500.000 // LGT Series of Marine Geological Maps / SGU Series Ba no. 54. - 1998. - Vilnius-Uppsala. 2 sheets. [Authors: Gelumbauskaitė, L.-Ž., Holmquist, T., Litvin, V., Malkov, B., Seredenko,S., Stiebriņš, O., Uścinowicz, Sz.]. Grigelis A. (Editor) BALTICA, VOL. 11. Vilnius, ACADEMIA PRESS March 1998. 1-62 pp. ISSN 0067-3064. [An International Yearbook on Geology, Geomorphology and Palaeogeography of the Baltic Sea]. Grigelis A. Centrinės Baltijos dugno nuosėdos // Mokslas ir gyvenimas. - 1998. - Nr. 9. - P. 39-40.

A. Vijūkas – Kojalavičius “Lietuvos istorija”

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

366 metai. Valentinas I nubloškė herulių, gepidų, alanų kariaunas prie Reino - Sigambrų žemėn. Pro pralaimėjimo herulų Litalanas pasiūlė trauktis. Pasitraukė Prūsijon, po pralaimėjimo buvo gėdinga traukti namo. Likę be geriausių karių iš senų gyvenimo vietų kartu patraukė likę gyventojai. Krašte kyla sumaištis (Prūsijoje). Vaidevutis įveda monarchiją – vieną valdovą (pagal bičių pavyzdį) ir visuotines taisykles. Vaidevutis – pasiskelbia vyriausiu žyniu ir įveda titulą Krivių Krivaitis. Svarbiausia šventovė Romuvoje (vėliau Šventakirvis). Karalystę paveldi sūnūs Litalanas arba Litvanas (vyriausias sūnus) (apie kitus sūnus nėra duomenų)

Galerija - Vilnius ir dailė

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Galerija įsikūrusi istorinėje Vilniaus dalyje – Vilniaus pilių teritorijoje, Sereikiškių parko prieigose. Tai pirmoji privati dailės galerija, kuri išsilaiko savarankiškai. Galerijos „Vilnius ir dailė“ siekis – parodų salėse rodyti tik profesionalių dailininkų kūrybą. Čia dažnai rengiamos Vilniaus dailės akademijos profesorių ir absolventų kūrybos parodos. Kadangi ekspozicijų salė nedidelė, galerija orientuojasi į tapybą ir grafiką. „Vilnius ir dailė“ eksponuoja tradicinės lietuvių tapybos bei grafikos darbus, rengia personalines ir nedideles temines parodas. Ekspozicinis plotas dailininkams suteikiamas be atlygio, jų parodos pristatomos žiniasklaidoje, rūpinamasi, kad kūriniai rastų savo naujus namus. Galerijoje išduodami leidimai išvežti kūrinius į užsienį, paveikslai parduodami ir išsimokėtinai.

Geologijos instituto 1999 m. publikacijų sąrašas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Sidaravičienė N., Valiukevičius J., Paškevičius J. Lietuvos stratigrafiniai padaliniai = Lithuanian Stratigraphic Units = Stratigrafičeskie podrazdelenija Litvy; Parengė Sidaravičienė N.; Lietuvos geologijos tarnyba; Geologijos institutas. - Vilnius : LGT, 1999. - 367, [1] p. - Liet., angl., rus. B. Lietuvoje išleisti moksliniai straipsniai žurnaluose, monografijose, jiems prilyginti žemėlapiai ir kt. Diliūnas J., Dulkytė O. Sorbuojamų cheminių komponentų migracijos analizė kintant jų koncentracijai taršos židinyje [Analysis of sorbing chemical components' migration uhen their concentrations change at the pollution source] // Geologija. - 1999. - Nr. 27. - P. 39-43 : iliustr. - Santr. angl., rus. - Bibliogr.: 6 pavad. Diliūnas J., Jurevičius A Lietuvos gėlo požeminio vandens geležingumas // Lietuvos mokslas. Geomokslai. Monografija. - Vilnius, - 1999. - P.235-255. Gelumbauskaitė, L.-Ž. Jūros dugno landšaftai kaip Baltijos geosistemos dalis // Geomokslai. Lietuvos mokslas, Vilnius, 1999. - P. 450-456.

Kaip mesti rūkyti?

pagal
man-holding-broken-cigarette-showing-thumb-up-gesture_23-2148185357
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nepaisant bandymų užkirsti kelią rūkymui, daug paauglių vis dar pradeda rūkyti, o JAV vis dar rūko 47 mln. gyventojų. Rūkančių moterų procentas auga. Lietuvoje per pastaruosius keturis metus jaunų rūkančių moterų padaugėjo penkis kartus. Nors apie 70 proc. rūkančiųjų patys pareiškia norą mesti rūkyti, jie nežino, kaip tai padaryti. Apie 70 proc. rūkančiųjų bent vieną kartą per metus dėl kokių nors priežasčių apsilanko pas savo gydytoją, tačiau gydytojas dažniausiai neklausia, ar pacientas rūko, taip pat neskatina mesti rūkyti. Pradėdamas rūkymo metimo programą bei aprūpindamas pacientą praktiškomis ir veiksmingesnėmis priemonėmis, padedančiomis mesti rūkyti, gydytojas turi gerai išsiaiškinti paciento rūkymo įpročius. Nors net 90 proc. buvusių rūkalių yra sėkmingai metę rūkyti savo pastangomis, kiekvienais metais tik apie 1,7 mln. (3,6 proc.)

Psichologas ir fokusininkas

pagal
rear-view-therapist-taking-notes-while-having-counseling-with-couple_637285-11118
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Richard Wiseman savo karjerą pradėjo kaip gabus iliuzionistas (magas). Jis Edinburgo universitete apsigynė psichologijos doktoranto disertaciją. Šiuo metu vadovauja Anglijos Hertfordshire universiteto Perrot-Warrick tyrimų sektoriui, kurios pagrindinį finansavimą administruoja Kembridžo Trejybės koledžas. Tas sektorius žinomas pasaulyje savo tyrimais netradicinėse psichologijos srityse ir mokslo populiarinimo veikla. Jis parašė kelias knygas ir spausdino straipsnius garsiuose žurnaluose ("Nature", "Science" ir "Psychological Bulletin"). Apie jį rašyta šimtuose straipsnių laikraščiuose. Britų žiniasklaidoje dažniausiai cituojamas psichologas. Dažnas svečias TV ir radijo laidose, daugelio draugijų narys. Turi apdovanojimų.