Geologija

Indonezijos salyne aptiktos mažų žmogaus protėvių liekanos. Mokslininkų nuomone, padarytas stambiausias per pastarasius 50 metų atradimas. Gausias J.R.R. Tolkieno epinių sagų gerbėjų gretas smarkiai sujaudino žinia, jog nedidelėje Indonezijos archipelago salelėje archeologai aptiko keistų padarų likučius. Pagal eilę požymių šie padarai buvo labai panašūs į legendinius hobitus. Pagrindiniai šio sensacingo atradimo autoriai - australai. Būtent jų mokslininkų pastangomis po ilgų ir kruopščių laboratorinių tyrimų pavyko atkurti numanomą mažųjų Indonezijos aborigenų išvaizdą.

Antradienį po pietų kai kur Lietuvoje užfiksuotas žemės drebėjimas. Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus Juozas Mockevičius BNS sakė, kad Ignalinos atominės elektrinės seisminė 14 val. 05 min. stotis užfiksavo 4 balų stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimą. „Mūsų platumoms tai buvo stiprus požeminis smūgis“, - sakė J.Mockevičius. Ignalinos AE atstovai BNS teigė, kad požeminis smūgis nesutrikdė jėgainės darbo. Atominėje elektrinėje dabar 1300 megavatų galia veikia vienas iš dviejų reaktorių. Antrajame atliekamas planinis remontas. Anot J.Mockevičiaus, žemės drebėjimas buvo juntamas visoje Lietuvoje, bet nevienodai - labiausiai jis jautėsi Klaipėdos krašte. Klaipėdos jūrų uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius BNS sakė, kad požeminis smūgis uosto darbo nesutrikdė, laivai išplaukia iš uosto ir įplaukia į jį pagal grafiką. Žemės drebėjimo epicentras buvo Kaliningrado srityje, sausumoje. Jis užfiksuotas taip pat kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje bei Austrijoje. Aukščiausio Lietuvoje pastato - radijo ir televizijos bokšto Vilniuje tarnybų darbuotojai teigė žemės drebėjimo nepajutę. Kitame aukštame pastate Vilniuje - verslo centro „Europa“ viršutiniame 30-ajame aukšte įsikūrusios bendrovės „Hanner“ darbuotojai žemės drebėjimo taip pat nepajuto.

Nustatyta, kad tirto ploto dirvožemiai, lyginant su visos Lietuvos dirvožemiais, žymiai turtingesni dauguma elementų, o vanadžiu – net 1,5 karto, mažiau yra tik fosforo, mangano ir švino. Itin “turtingi” mikroelementais yra molio dirvožemiai, susiformavę ant limnoglacialinių prieledyninių baseinų nuogulų. Linkuvos kalvagūbrio bei Joniškėlio ir Pasvalio–Vaškų apylinkių priemolio ir priesmėlio dirvožemiuose daugiau kalcio, magnio bei stroncio. Tokie dirvožemiai yra pakankamai derlingi bei pasižymi stipriomis buferinėmis savybėmis ir yra atsparūs taršai. Net smėlio dirvožemiai, labiausiai paplitę Biržų–Vabalninko ruože, yra gerokai “turtingesni” elementais nei likusios Lietuvos teritorijos smėlio dirvožemiai.

1. V.Dvareckas, A.Gaigalas, V.Gerulaitis, R.Morkūnaitė, A.Pilipaitis. (1999) Merkio baseino reljefo kartografavimo klausimu. Lietuvos teminė kartografija atkūrus valstybingumą. Vilnius, 1999. p. 66-78. 2. Pilipaitis A. (1999) Lietuvos teminės kartografijos vystymosi progresyvūs ir ireguliarūs aspektai. Lietuvos teminė kartografija atkūrus valstybingumą. Vilnius, 1999. p. 4-8. 3. Pilipaitis A. (2000) Geografinės aplinkos dimensija Lietuvos nacionaliniame atlase (Dimension of the geographic environment in the national atlas of Lithuania). Geografijos metraštis. 2000. T 33. P. 471-474.

Lietuvos geologijos tarnyba pateikė ataskaitą už 2001 metais atliktus darbus. Nepaisant reikšmingų datų - Tarnybos įkūrimo 60-ečio ir veiklos nepriklausomoje Lietuvoje 10-mečio, tai kartu buvo ir eiliniai, jau kelintos geologų kartos darbo metai.
Lietuvos geologijos tarnyba parengė septynis žemės gelmių naudojimą reguliuojančius teisės aktus ir norminius dokumentus. LRS priėmė naują Žemės gelmių įstatymo redakciją, taigi galima sakyti, kad žemės gelmių tyrimo ir naudojimo teisinė bazė perėjo į naują europinį lygmenį. 2001 metais išduota 30 leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Metų pabaigoje galiojančius leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes turėjo 192 įmonės, užsiimti žemės gelmių (geologiniu) tyrimu - 15.

Suintensyvėjus miško kirtimui, ypač po Septynerių metų karo (1756-1763), Kuršių nerijoje prasidėjo erozijos ir išpustymo procesai. Vejas perpustė senąsias parabolines kopas, formavo naujus reljefo elementus. Tuo metu pradėjo "augti" didysis kopagūbris, kuris Kuršių nerijoje po storu smėlio sluoksniu palaidojo 14 kaimų (Naumiestį, Priedinį, Senuosius ir Naujuosius Naglius, Karvaičius, Senuosius Kuncus, Naująją Pilkopą, Senąją Nidą ir kt.). Nerija tapo atšiauriu smėlio ir vėjo kraštu. Žmogui grėsė realus pavojus, todėl jis pradėjo ieškoti būdų kaip sutramdyti smėlį. Iš pradžių gyvenvietes bandyta apsaugoti statant medinės užtvaras, tačiau tai menkai tepadėjo.

Biržų rajonui būdingi karsto reiškiniai - požeminių vandenų veikla ir tos veiklos padariniai tirpiose ir supleišėjusiose uolienose. Procesas vyksta ten, kur slūgso klintys, dolomitai, kreida, gipsas, druskos. Biržų (taip pat ir Pasvalio) rajone karsto reiškiniai paplitę devono sistemos gipsingoje Tatulos svitoje. Joje yra gipso ir dolomito uolienų du kompleksai: viršutinis - Nemunėlio sluoksniai, apatinis - Pasvalio sluoksniai. Viršutinio komplekso gipso tarpsluoksniai yra 1 -1,5 m. storio, apatinio - iki 5 m. storio. Juos skiria domerito ir molio sluoksniai, kurie su gipso kompleksais sudaro 30 - 45 metrų storymę. Gipsas slūgso po molio ir smėlio danga (jos didžiausias storis - 12 m.), kai kur - paviršiuje.

Baltijos jūra pradėjo formuotis pasibaigus paskutiniam apledėjimui, kai palaipsniui ištirpo milžiniškas ledynas, dengęs visą Europos žemyną. Šis procesas prasidėjo prieš 18-20 tūkst. metų. Prieš 13 tūkst. metų ledynas galutinai apleido Lietuvą. Jam tirpstant, vanduo pradėjo plūsti į Baltijos jūros dubumą. Taip susiformavo šaltas Baltijos ledyninis ežeras, kuris įvairiais laikotarpiais susijungdavo su Atlanto vandenynu. Šis ežeras egzistavo prieš 13 - 10 tūkst. metų. Kiek vėliau ledynas pasitraukė nuo vidurio Švedijos žemumos. Susiformavo protaka su Atlanto vandenynu. Vėl užslinkus ledynui, ledyninio ežero lygis pradėjo kilti, o jam pasitraukus - jis nukrito apie 40-50 metrų. Atsivėrė dideli sausumos plotai. Taip susiformavo Joldijos jūra, kuri savo pavadinimą gavo nuo joje gausiai aptinkamu moliuskų - lot.Yoldia arctica. Šios jūros krantai buvo keliasdešimt kilometrų toliau į vakarus nuo dabartinio Lietuvos pajūrio.

Suintensyvėjus miško kirtimui, ypač po Septynerių metų karo (1756-1763), Kuršių nerijoje prasidėjo erozijos ir išpustymo procesai. Vejas perpustė senąsias parabolines kopas, formavo naujus reljefo elementus. Tuo metu pradėjo "augti" didysis kopagūbris, kuris Kuršių nerijoje po storu smėlio sluoksniu palaidojo 14 kaimų (Naumiestį, Priedinį, Senuosius ir Naujuosius Naglius, Karvaičius, Senuosius Kuncus, Naująją Pilkopą, Senąją Nidą ir kt.). Nerija tapo atšiauriu smėlio ir vėjo kraštu. Žmogui grėsė realus pavojus, todėl jis pradėjo ieškoti būdų kaip sutramdyti smėlį. Iš pradžių gyvenvietes bandyta apsaugoti statant medinės užtvaras, tačiau tai menkai tepadėjo. Radikalesnių priemonių imtasi 1768 metais, kuomet Vitenbergo universiteto profesorius J.O.Titius pirmasis pasiūlo kopas apželdinti iš Danijos atvežtais kalninės pušies sodinukais.

Arustienė J., Domaševičius A., Felter A., Gawin A., Hordejuk T., Kielkiewicz B., Mitręga J., Pochla J., Valiūnas J. Groundwaters as Component of the Geopotential // Geology for Environmental Protection and Territorial Planning in the Polish-Lithuanian Cross-Border Area : Atlas. - 1:500 000 / Polish Geological Institute, Geological Survey of Lithuania, Lithuanian Institute of Geology. - Warsaw : Wydawnictwo Kartograficzne Polskiej Agencji Ekologiznej SA, 1997. - P. 21-21. Baltrūnas V. Akmens amžius Pietų Lietuvoje [Stone Age in South Lithuania] // Geologijos akiračiai. - 1997. - Nr. 1. - P. 37-39 : iliustr. - Santr. angl.

Gelumbauskaitė, L.-Ž. (Editor)Bathymetric Map of the Central Baltic Sea. Scale 1:500.000 // LGT Series of Marine Geological Maps / SGU Series Ba no. 54. - 1998. - Vilnius-Uppsala. 2 sheets. [Authors: Gelumbauskaitė, L.-Ž., Holmquist, T., Litvin, V., Malkov, B., Seredenko,S., Stiebriņš, O., Uścinowicz, Sz.]. Grigelis A. (Editor) BALTICA, VOL. 11. Vilnius, ACADEMIA PRESS March 1998. 1-62 pp. ISSN 0067-3064. [An International Yearbook on Geology, Geomorphology and Palaeogeography of the Baltic Sea]. Grigelis A. Centrinės Baltijos dugno nuosėdos // Mokslas ir gyvenimas. - 1998. - Nr. 9. - P. 39-40.

Sidaravičienė N., Valiukevičius J., Paškevičius J. Lietuvos stratigrafiniai padaliniai = Lithuanian Stratigraphic Units = Stratigrafičeskie podrazdelenija Litvy; Parengė Sidaravičienė N.; Lietuvos geologijos tarnyba; Geologijos institutas. - Vilnius : LGT, 1999. - 367, [1] p. - Liet., angl., rus. B. Lietuvoje išleisti moksliniai straipsniai žurnaluose, monografijose, jiems prilyginti žemėlapiai ir kt. Diliūnas J., Dulkytė O. Sorbuojamų cheminių komponentų migracijos analizė kintant jų koncentracijai taršos židinyje [Analysis of sorbing chemical components' migration uhen their concentrations change at the pollution source] // Geologija. - 1999. - Nr. 27. - P. 39-43 : iliustr. - Santr. angl., rus. - Bibliogr.: 6 pavad. Diliūnas J., Jurevičius A Lietuvos gėlo požeminio vandens geležingumas // Lietuvos mokslas. Geomokslai. Monografija. - Vilnius, - 1999. - P.235-255. Gelumbauskaitė, L.-Ž. Jūros dugno landšaftai kaip Baltijos geosistemos dalis // Geomokslai. Lietuvos mokslas, Vilnius, 1999. - P. 450-456.