Ar užtikrinta viešosios informacijos rengėjo informacijos šaltinio paslaptis?
Šiame straipsnyje nagrinėjama informacijos šaltinio užtikrinimo Lietuvos Respublikos teisės aktuose problema. Nors Visuomenės informavimo įstatyme teigiama, kad žurnalistas turi teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, tačiau gilinantis į šio įstatymo sąveiką su kitais teisės aktais aiškėja, kad ši nuostata galioja ne visuomet. Didžiausią įtaką minėtai visuomenės informavimo įstatymo nuostatai turi keli teisės aktai: Baudžiamasis, Baudžiamojo proceso, Civilinis kodeksai. Dabar vykstantys šių bei kitų teisės aktų atnaujinimo ir kūrimo procesai atskleidžia kai kurias informacijos laisvei reikšmingas tendencijas. Visuomenės informavimo įstatymo sąveika su kitais teisės aktais. Visuomenės informavimas apie daugelį neigiamų socialinių reiškinių, ypač tokių kaip nusikaltimai, nebūtų įmanomas, jei žurnalistai neturėtų galimybės gauti informacijos iš konfidencialių šaltinių. Nors informacijos paslapties išsaugojimo teisė taikoma visai žiniasklaidai ir visiems žurnalistams nepriklausomai nuo temų, tačiau akivaizdu, kad suinteresuotumas išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį atsiranda tuomet, kai atskleidžiami įstatymams ir moralei prieštaraujantys faktai.