Meilė

Pasibaigus meilės švenčių šurmuliui, skelbiame „rožinės mažylės“ testo rezultatus ir originalius meilės prisipažinimus. Apklausoje apie meilę dalyvavo beveik 700 žmonių, daugiausia, žinoma, merginų. Beveik visi (94% apklaustųjų) nurodė šiuo metu turintys savo antrąją pusę. Apklausa parodė, kad lietuvaičiai yra pastovūs ir renkasi ilgalaikius santykius. Daugelis porų draugauja palyginti ilgai - 67% atsakiusiųjų santykiai tęsiasi 1-3 metus ir ilgiau. Priešingai nei įprasta manyti, jauni žmonės neskuba turėti lytinių santykių - pirmajam seksui jaunuoliai dažniausiai pasiryžta po daugiau nei 3 mėnesių draugystės (37%), o kitiems prireikia net 1-2 metų. Pirmąją pažinties naktį pasimyli tik 4% apklaustųjų. Testo rezultatai patvirtina, kad į lytinius santykius daugelis žmonių žiūri atsakingai, tad ir pirmajam kartui pasiruošia iš anksto - 47% atsakė, kad šiam įvykiui buvo tinkama vieta ir laikas. Ketvirtadalio apklausos dalyvių pirmasis kartas įvyko spontaniškai. Kontracepcijos pasirinkimas taip pat parodo atsakingą požiūrį į seksą. 78% respondentų pirmą kartą mylėdamiesi naudojo patikimas apsaugos nuo nėštumo priemones: prezervatyvus arba kontraceptines piliules. Visgi maždaug kas penktas jaunuolis saugojosi nepatikimomis priemonėmis arba apskritai nesisaugojo. Meilė ir pasitikėjimas yra du pagrindiniai dalykai, nulemiantys apsisprendimą mylėtis su nauju partneriu. Po jų seka „jausmas, kad esame skirti vienas kitam“ ir lytinis potraukis.

Ilgame egzistencinių klausimų sąraše klausimas “Kaip prisipažinti, kad myli?” turėtų užimti garbingą prizinę vietą. Šis galvosūkis banalus tik iš pirmo žvilgsnio. Kai imi gilintis, pradedi prisiminti visus Holivudo filmus su prisipažinimais skęstančiuose laivuose, sprogdinamuose biuruose, antrankiais surakintomis rankomis ir net užkimštomis burnomis. “Štai kaip reikia tarti tuos žodžius”, - galvoji draskomas ryžto ir nevilties. Bet ar neatrodysi juokingai? Tai irgi rimtas klausimas: kaip neapsikvailinti, artėjant Vasario 14-ajai. Patarimo kreipėmės į tris ekspertus iš arčiausiai romantikos esančių meno sferų. Stasys ŽIRGULIS, skulptorius: “Oi, aš nieko neišmanau. Tikrai nesu meilės prisipažinimų meistras. Prisipažinau, regis, tik vieną kartą. Ir viskas. Tai koks iš manęs žinovas? Tai buvo seniai... Šiandien aš manau, kad tikėti žmogumi - tai ir yra meilė. Ir jokių ypatingų prisipažinimų tada nereikia. Ar reikia? Jei taip, tai nežinau, ką patarti, rimtai. Neišmanau. Bėda ta, kad mano didžiausia meilė yra kūryba”. Doloresa KAZRAGYTĖ, aktorė: Jėzaumarija, aš visai užmiršau, kaip prisipažinti, kad myli... Manęs jau nedomina nei ta meilė, nei tie prisipažinimai. Aš tiesiog nežinau... Atsimenu tik tiek, kad to prisipažinimo visai lyg ir nebūdavo. Ne, tikrai. Tokio, kad “aš tave myliu”, atrodo, nesakydavom. Iš kažko, gal iš akių, būdavo, supranti, kad jau jau... Bet tie žodžiai tiesiai šviesiai nebūdavo pasakomi. Bent jau ne iš karto.

Ne, niekas nesiruošia šių trijų žodelių dėti ant svarstyklių. Tyrinėtojai į šio posakio svarumą pažiūrėjo štai iš kokio taško: kaip kinta pasakymo „aš tave myliu" poveikio galia, kai jis yra ištariamas skirtingomis kalbomis. Kaip rodo tyrimo rezulatai, kad ir kaip gražiai skambėtų prancūzų „je t'aime" ar anglų „I love you", stipriausiai mus paveikia gimtąja kalba ištarti žodžiai „aš tave myliu" (na, nebent prancūzų ar anglų kalba yra jūsų gimtoji kalba). Tiesa, dvikalbiams ar daugiakalbiams kita kalba ištariami žodžiai „aš myliu tave" taip pat gali daryti pakankamai stiprų poveikį, bet viskas priklauso nuo to, kiek ta kalba jau yra tapusi sava: kaip dažnai žmogus ją vartoja, ar kalbasi ta kalba su mylimuoju / mylimąja ir kaip anksti pradėjo šia kalba kalbėti.