Naktis... Tyla... Siela įsiklauso... gyvenu dėl Tavęs... mano širdis tik Tau priklauso... kasdien matyt Tave, to užtektų man... dėl Tavęs iškeisčiau rojų... ir keliaučiau pragaran... Naktis... Tyla... Siela įsiklauso... gyvenu dėl Tavęs... mano širdis tik Tau priklauso... kasdien matyt Tave, to...
Laiškas, kuris niekada nebus išsiųstas... Nors šis laiškas niekada nepasieks tavo rankų, bet juo noriu pasakyti visus žodžius skirtus tau, parodyti meilę, ilgesį. Noriu baltame lape parašyti apie jausmus, kurie niekada nesulauks atsako, apie svajones, kurios niekada neišsipildys. Norėčiau surėkti visam...
Ar kada nors pagalvojai, kas yra skaudžiausia? Pasakyti kažką ir po to gailėtis? Arba nieko nepasakyti ir gailėtis? Sunkiausia yra pasakyti tuos dalykus, kurie yra svarbiausi, kurie vis dar jaudina širdį, o jiems pasipriešinti nebegali - gal todėl ir rašau šį...
Kartais savo širdyje tikrai jaučiu ledą, ir akyse stovi ledkalnis panašus į tą, kuris pribaigė galingąjį Titaniką. Ir ta šalta situacija tikrai nėra malonesnė nei tos, kai drebu iš meilės be atsako... Dabar aš drebu iš meilės tau, Tomai, tu man...
Kodėl meilė tokia kančia. Atrodo, kad meilė - tai laimė, bet kas būna kai vienas myli, o kitas nieko nejaučia? Taip atsitiko ir man. Aš tave myliu, o tu nieko nejauti. Aš nebegaliu, nebenoriu gyventi, nes nors kaip bebandyčiau tave pamiršti,...
Atsimeni tą vakarą kai buvome kartu? Aš atėjau tik pasisvečiuoti, bet viskas baigėsi kur kas romantiškiau. Buvome vieni - tik aš ir tu. Uždegei žvakes, grojo tokia maloni muzika... Buvo taip gražu... Laikei mano ranką savojoj. Susėdę abu skaičiavom žvaigždes, tu...
Aš visada Tavęs lauksiu. Kaip ir tada, kai laukėm vienas kito... Uždegiau lange šviesą ir stovėjau, veltui bandydama ką nors įžiūrėti. Tai buvo ženklas, kad myliu Tave. Žinojau, kad esi ten. Nemačiau Tavęs, bet žinojau. Visada žinojau. Tą naktį, nuo į...
Vasara... Ruduo... Žiema... Pavasaris... Ir vėl vasara... Ir taip kasmet keičiasi metų laikai... Keičiasi gamta, o kartu su ja ir žmonės... Tik vieni iš jų to nepastebi, o kiti džiaugiasi tuo kiekvieną dieną... Aš taip pat anksčiau nekreipdavau dėmesio kaip aplink...
Rašau... Tikriausiai Tau... Ir apie Tave... Žinau, šio laiško Tavo adresu niekada neišsiųsiu, bet kad ir kaip kvaila, kažkur, giliai širdyje, tikiu... kad šie žodžiai Tave pasieks... tikiu, kad nors tada suprasi, kaip man reikėjo Tavęs, ir koks brangus Tu man...
Vieną dieną, kai buvau viena, aš daug ką mąsčiau. Sėdėdama tarp keturių sienų ir mieste, kuriame nėra tavęs. Jis man atrodo toks didelis ir nemielas m. Tada, taip norėjau būti tavo gleby ir svajoti kartu su tavimi. Todėl tokie gyvenimo smūgiai...