Neištikimybė

Kasdien milijonai žmonių pergyvena panašią situaciją - šoką sužinojus, kad sutuoktinis turi meilužę(-į)... Neištikimybės šmėkla aplanko, deja, ir laimingas šeimas. Daugelis porų po tokių sukrėtimų nesugeba išsaugoti šeimos... Psichologų nuomone, neištikimybė yra pagrindinė šeimų iširimo priežastis. Nors kai kuriais atvejais skyrybų galima išvengti. Pykčio akimirkomis sutuoktiniai padaro daug nepataisomų klaidų, kurios nebeleidžia atstatyti pašlijusių santykių. Taigi, kaip elgtis, sužinojus apie partnerio neištikimybę? Pirmoji klaida: kirsti iš peties. Apgautas ir pažemintas sutuoktinis jaučia, kad turi teisę ryžtingiems veiksmams. Bet kas padaryta, to neatitaisysi. Jūs darote didelę klaidą, jeigu, sužinoję apie savo partnerio neištikimybę, puolate skambinti savo advokatui, kad pasitartumėte dėl skyrybų arba puolate guostis visiems draugams iš eilės. Jeigu apie savo vyro neištikimybę apskelbsite visai giminei, nors vis dar gyvenate kartu, susidursite su dviguba problema: jūsų tarpusavio santykiai bus viešai aptarinėjami ir visąlaik dėmesio centre, be to, pašlis vyro santykiai su jūsų šeimos nariais, kurie jam negalės atleisti tokio poelgio. Antroji klaida: alyvos pylimas į ugnį. Be galo kvailas ir sunkiai pataisomas poelgis šiuo metu yra "atsakas tuo pačiu", t.y. meilužio susiradimas, nors jums ir atrodo priimtiniausias. Jūs manote, kad tai leis jums pasijausti ne tokia pažeminta, o naujo objekto atsiradimas tarsi įrodys, kad tebesate patraukli ir geidžiama.

Vedei nuostabią merginą, jūsų santykiai ilgalaikiai ir stabilūs, taigi esi įsitikinęs, kad ji niekada tavęs neišduos su kitu, ar ne? Nebūtinai. Niekada nesumenkink moters noro nuklysti į šalį! Daugybė vyrų baiminasi ar net yra apsėsti minties, kad jų žmonos jiems neištikimos. Jie pašiurpsta vien nuo minties apie savo antrąją pusę, savo švelniomis rankomis liečiančią kito vyro kūną. Dėl santykių ramybės svarbu atidžiai stebėti žmonos elgesį ir žiūrėti, ar jame nesimato neištikimybės ženklų. Bet kokie tie ženklai? Kaip su jais kovoti? Į visus tave neraminančius klausimus atsako „Askmen“ santykių ekspertai. Vienas iš svarbiausių ženklų, kad tavo žmona tave apgaudinėja, – tai pasikeitęs jos elgesys. Tačiau jei ji visada geriau sutardavo su vyrais ir turi nemažai vyriškos lyties draugų, nepulk į paniką, jei iš kažko išgirdai, kad tavo žmona su savo draugu Artūru buvo kine. Jeigu seniau tavo žmona nesugebėdavo viena nueiti apsipirkti ar be tavo pagalbos pereiti gatvę, bet staiga neprašo tavęs palaikyti jai kompaniją, tai gali būti signalas, kad atsirado kitas vyras, užimantis seniau tau priklausiusias pareigas. Gali būti, kad tavo antroji pusė paprasčiausiai nori skirti laiko sau, tačiau jeigu jai labiau norisi būti nepriklausomai, o ne kaip anksčiau diktuoti savo poreikius, tai gali reikšti, jog tu į jos poreikių sąrašą nebeįtraukiamas. Seniau tavo žmona supykdavo, jei nesutikdavai papietauti su ja ir jos draugėmis, bet dabar bet toks tavo elgesys jos nebejaudina.

Šiais laikais žmonės mėgsta visokius savo poelgius (nuo lengvabūdiškų iki gąsdinančių) apibūdinti kaip žalingus įpročius - galite turėti pykčio, apsipirkinėjimo arba šokolado priklausomybę. O priklausomybė yra rimtas dalykas. Tačiau ar apgaudinėjimas iš tiesų yra žalingas įprotis? Priklausomybė yra nesugebėjimas nutraukti neatsargaus arba žalingo elgesio. Žalingus įpročius turintys žmonės negali nustoti žaloję savęs, nepaisant to, kokius nuodus jie pasirenka. Kol kas priklausomybė nėra iki galo suprasta, tačiau žinoma, kad yra genetikos elementų bei socialinių veiksnių, galinčių paskatinti priklausomybę. Kai žmonės galvoja apie priklausomybę, dažniausiai yra minimi narkotikai ir alkoholis. Yra žinoma, kad fizinė priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų ar cigarečių gali pakeisti žmogaus smegenų chemines savybes, pakenkti tam tikrų zonų funkcionavimui. Fizinės priklausomybės taip pat gali pakeisti nervų kanalus, einančius į smegenų malonumo centrus, sukeldamos siaubingus abstinencijos simptomus, jei žmonės bando atsikratyti žalingo įpročio. Nors žmonės teigia, kad yra priklausomi nuo interneto, nesveiko maisto ir sekso, pagrindinis Amerikos psichiatrų asociacijos „Diagnostikos ir statistikos vadovas“ (DSM) oficialiai nepripažįsta to kaip liguistos psichinės būklės. Psichinės sveikatos ekspertai suvokia, kad šios problemos kyla daugeliui žmonių, todėl priskiria jas impulsų kontrolės sutrikimams.

Neištikimybė… Ši sąvoka mūsuose dažnai vertinama kaip ypač neigiama. Tačiau neištikimybės, kaip pačio fakto, tai nė kiek nesumenkina. Net atvirkščiai. Atrodo, kad kuo daugiau apie tai kalbama, kuo daugiau sakoma, kad tai blogas ir prie gero neprivedantis dalykas, tuo neištikimybės atvejų fiksuojama daugiau. Skirtingais skaičiavimais, nors kartą neištikimi savo partneriui buvo iki 50 % moterų ir iki 80 % vyrų europiečių. O apie tai bent kartą pagalvojo, turbūt visi. Neištikimybė, tokia sena, kaip pats Pasaulis, tad turbūt tai vienas iš tų kertinių palikimų, kurių neatsisakyta iki pat šiol. Žinoma, pati neištikimybė, neiškart tapo kaip po tokia. Daugelį metų egzistavę neištikimybės faktai, nebuvo vertinami taip, kaip tai suprantama dabar. Kai kuriuose kultūrose, iki pat šiol, vieno iš sutuoktinių santykiai su pašaliniais asmenimis yra vertinami visiškai priešingai nei mes vertiname neištikimybę. Pavyzdžiui, kai kuriuose šiaurinės Azijos ir Amerikos gentyse, taip pat centrinėje Afrikoje, Okeanijos salose, dideliu pagarbos ženklu laikoma, jei svečias sutinka permiegoti su šeimininko žmona. Tiesa, tokia tradicija atsirado daugiau iš būtinybės, nei iš kitų paskatų, kurios įtakoja šiandieninę neištikimybę. Dėl genčių uždarumo, paprasčiausiai trūkdavo negiminingų asmenų, su kuriais būtų galima susilaukti sveikų palikuonių. Verta prisiminti ir vis dar plačiai paplitusią poligamiją (daugpatystę).

Neištikimybės virusas šiais laikais labai paplitęs, o „užsikrėsti“ juo lengviau negu bet kada, rašo AskMen.com. Įvairūs socialiniai tinklapiai, skirti vien neištikimiems sutuoktiniams, begėdiškai skatina nesantuokinius santykius ir net pataria, kaip nuslėpti romanus nuo antrųjų pusių. Neištikimybės kultui įsisiūbuoti taip pat padėjo vis neutralesnis visuomenės požiūris į skyrybas. Šis socialinis tabu nebetoks baisus, tad neištikimieji vis drąsiau žengia savo klystkeliais. Nebent esate politikai ar dvasininkai, dabar vienintelės rimtos neištikimybės pasekmės ― moralinės. Tiesa, neištikimiesiems moraliniai principai tikriausiai ir taip nėra prioritetas. Kad ir kiek paplitęs būtų neištikimybės reiškinys, yra keli mažai žinomi faktai, kurie atskleidžia tikrąjį šiuolaikinės išdavystės veidą. AskMen.com pristato penkis dalykus, kurių nežinojote apie neištikimybę. Moterims neištikimybė nebūtinai yra atsitiktinis įvykis. Ovuliacijos metu jos jaučiasi seksualesnės nei įprastai. Jos labiau gražinasi, labiau flirtuoja. Tai evoliucijos sukurtas mechanizmas užtikrinti, jog ovuliacijos metu moteris susirastų partnerį. Deja, šis mechanizmas nejaučia, kad moteris jau yra įsipareigojusi vienam žmogui, tad ovuliacijos metu ją pradeda traukti ne tik antroji pusė, bet ir kiti vyrai. Pasak statistikos, vyrai geriau atpažįsta neištikimybės požymius. Šis reiškinys gali būti kilęs iš įgimto netvirtumo jausmo kovojant su kitais konkurentais.

Jūsų santykiai atrodo stiprūs ir nuostabūs, bet kas jeigu grįžę namo ir prisėdę prie kompiuterio rastumėte dviprasmišką elektroninį laišką, kurį jūsų partneris išsiuntė bendradarbei? Britė Charlotte Ward, parašiusi knygą apie neištikimybę, turi ką patarti, rašo laikraštis "The Times". Mylimo žmogaus neištikimybė yra košmaras, kurio kiekvienas tikisi išvengti. Bet jeigu Ashley Cole‘as gali meluoti žmonai Cheryl, o Jude‘as Law – būti neištikimas Siennai Miller, ar protinga saugoti olimpinę ramybę? Didžiojoje Britanijoje neseniai atlikta apklausa parodė, kad kas dešimtas britas ryžtųsi slaptam romanui, jeigu būtų tikras, kad išvengs nemalonumų. 12 proc. respondentų teigė, kad melavo sutuoktiniui arba sutuoktiniui, o trečdalis prisipažino, kad artimai bendraudami su vienu žmogumi miegojo su kitu. Jeigu statistika rodo, kad išdavystė tapo įprasta, tuomet kaip sužinoti, kad partneris meluoja? Kai Ch.Ward ieškodama medžiagos savo knygai paprašė draugų pasidalinti karčia patirtimi, ją užvertė laiškais. Viena jauna moteris papasakojo, kaip jos vyras iš pradžių fotografavo butą, o po to slėpė jos daiktus, kad apsimetęs viengungiu galėtų pasikviesti į svečius meilužę. Vėliau remdamasis nuotraukomis jis sudėdavo visus daiktus į savo vietas. Bėda ta, kad išradingas vyriškis pamiršdavo ištrinti nuotraukas. Kita mergina tualete atsitiktinai išgirdo pokalbį apie savo draugo neištikimybę.

Paprastai įsivaizduojama, kad vieno ar kito partnerio neištikimybę patiria tik tos poros, kurios nėra laimingos, na, o jei pora jaučiasi pakankamai laiminga ir jiems kartu dažniau gera nei bloga, tai pavojaus nėra. Tačiau keletas amerikiečių psichologų pasakytų - tai tik iliuzija. Buvo apklausti žmonės, kurie jautė įvairaus lygio pasitenkinimą savo santykiais. Vieni jautėsi labai laimingi kartu, kiti - gana laimingi, treti - nelabai laimingi. Pasirodo, kad tik tos poros, kurios jaučiasi labai laimingos, tikrai retai kada susiduria su vieno iš partnerių neištikimybe, o ganėtinai laimingiems nederėtų jaustis saugiems - jie būna du kartus dažniau neištikimi nei labai laimingieji. Na, o nelabai laimingos poros neištikimybę patiria net tris kartus dažniau nei labai laimingos poros. Įdomu dar ir tai, kad tie vyrai ir moterys, kurie būna savo partneriui neištikimi, paprastai teigia, jog su savo nuolatiniu partneriu ar partnere patiria daugiau gero nei blogo. Pagrindinės neištikimybės priežastys tokiais atvejais dažniausiai būna nuobodulys, aistros stygius ir emocinis nutolimas. Todėl tyrėjai įspėja: jei jaučiate, kad jūsų santykiai yra pakankamai geri, susimąstykite - o gal vis tik nepakankamai?

Kartais tenka susidurti su neištikimybės problema – jauti, kad santykiai pradeda byrėti, viskas keičiasi ir tikrai ne į gerąją pusę. Kodėl aš? Kodėl mane? Ką aš padariau blogai? Tokie klausimai dažniausiai iškyla jaunam žmogui, kuris sužino apie antrosios pusės neištikimybę. Skyriau per daug dėmesio? Per mažai? Kiekvienam žmogui sunku iškęsti tokį smūgį. Tačiau į viską pažvelkime iš kitos pusės – iš to nenaudėlio, kuris išdrįso tai padaryti. Net ir pačius tvirčiausius santykius ištinka krizės, kurios žmones arba suartina, arba sukiršina. Neištikimybė viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių poros skiriasi net neišsiaiškinusios visko iki galo. Klausiate – kodėl aiškintis ar net kalbėtis su tuo žmogumi? Juk kiekvienas turi savo motyvus. Gal problema ne tik kaltojo pusėje, bet ir jumyse? Beveik visose amžiaus grupėse yra dvi kategorijos žmonių, kurios yra padalintos į tuos, kurie „išsilakstė“ ir tuos, kurie ne. Žinoma, rimti santykiai augina vertybes, žmogaus gerbimą ir rūpestingumą, tačiau kam jaunam žmogui apkrauti save tokia didele našta? Net ir turėdami antrąsias puses dauguma merginų ir vaikinų pasuka neištikimybės keliu. Kodėl? Kokios to priežastys? Kiekvienas renkasi pagal save. Noras išduoti nekyla iš niekur. Ypač paauglystės metu kiekvienas svajoja turėti net keletą vaikinų ar merginų, didžiuotis jomis ar jais prieš draugus ir apsimesti, kad esi daug gudresnis už priešingos lyties atstovą/ę. Net ir mylėdami pasuka kitu – neištikimybės – keliu.

„Nusiimk pagaliau rožinius akinius!“ – sušvokščiau draugei, kuri bandė pateisinti savo niekšingą mylimąjį, kuris iš „Dantisto“ gavo sms žinutę su tekstu „mažuti, pasiilgau tavęs“. Mes susipažįstame, įsimylime, džiaugiamės santykiais ir tikime meilės galia, kuri priverčia mūsų išrinktuosius/išrinktąsias būti ištikimais/ištikimomis, bet ar tai nėra tik vaizdas pro rožinius akinius? Ištikimybė iš esmės yra kiekvieno mūsų valioje, tačiau kažkas paslysta ir nepasitikėjimo „karuselė“ smarkiai įsisiūbuoja. Kai iš daugelio vaikinų ir merginų lūpų išgirsti: „nusivyliau visomis merginomis/vaikinais“ – susimąstai, ar tikrai viskas gyvenime taip pilka? Kažkada vaikystėje susikuriame iliuziją apie idiliškus, tobulus santykius, tačiau, kuo daugiau žmonių palieka pėdsakus mūsų gyvenimuose, tuo labiau „rožinę“ idilę apsupa tikrai neidealūs partneriai. Tiesiog tampame traumuoti. Jis/ji tau paš*ko, tu jam/jai paš*kai ir staiga su apmaudu veide sakai, jog ištikimybė tiesiog neegzistuoja. Nuostabu, kai tau dar 10, ir didžiausia tavo simpatijos neištikimybė gali būti ta, jog šis/ši namo lydės kitą berniuką/mergaitę. Paaugus neištikimybės problema tampa vis baisesnė ir skaudesnė. Kas yra neištikimybė? Bučinys? Pasimatymas? Seksas? Jei esi gerai įsimylėjęs/įsimylėjusi, net menkiausias įtartinas „žingsnis į šoną“ tampa tragedija.

Daugelis vyrų įsitikinę, kad sėkmingai ištekėjusi, vedybiniu gyvenimu patenkinta moteris tikrai nepuls į menkai pažįstamo glėbį. Atsitiktiniai ryšiai, jų manymu, būdingi jaunoms ir "nesusitupėjusioms" moterims. Tačiau tyrimai atskleidė intriguojančių dalykų. Taip mano ir nemažai psichoterapeutų, patvirtindami, jog silpnoji lytis labiau nei vyrai trokšta emocinio prieraišumo (anoniminės apklausos byloja, jog vedęs vyras patiria nesantuokinių nuotykių penkis-šešis kartus daugiau nei ištekėjusi moteris). Tačiau tyrimai taip pat parodė, jog tik pajutusios pasitikėjimą moterys atveria slapčiausias savo seksualinės erdvės kerteles. Kad prisiminimai išplauktų į paviršių, reikia laiko, pasitikėjimo psichologu ir netgi ypatingos atmosferos seanso metu. Todėl vis daugiau psichoterapeutų mano, kad anoniminėmis anketomis nereikėtų aklai pasitikėti, nes net ir tuomet moterys neatskleidžia tiesos. Prieš kelerius metus mokslininkai ištyrė 5 tūkst. ištekėjusių anglių nuo 30 iki 40 metų ir aptiko, kad 11 proc. jų vaikų yra ne nuo to, kuris laikomas teisėtu jų tėvu (kiekvienas devintas vaikas). Įdomiausia, kad pačios motinos apie tai nežinojo. Didžioji jų dalis sutiko dalyvauti hipnozės seanse, ir paaiškėjo, kad šie jų vaikai - vienkartinio meilės nuotykio, kurio bene pusė moterų apskritai neprisiminė, vaisius. Didžioji moterų dalis į meilės nuotykį įsivėlė ovuliacijos metu, kai jų seksualinis potraukis pasiekia viršūnę.