Ar meilė vaikui gali kenkti?
Vaiko auklėjimas – viena iš sudėtingiausių gyvenimo užduočių. Kaip žmogui, kurį myli labiau už save, gali kažko neleisti? Ir kaip jam ar jai parodyti, koks yra brangus, tačiau neišlepinti? Sakome: „Meilės niekada nebus per daug.” O jeigu?.. Manau, kad dauguma tėvų, besilaukdami į pasaulį ateinančio vaikelio svajoja apie jį. Iš pradžių spėlioja jo lytį ar į ką jis bus panašus, bando įsivaizduoti, ką ir kaip su juo veiks jam augant, lanko pasiruošimo gimdymui ir naujagimio priežiūros kursus. Tai -nuostabus gyvenimo etapas, kupinas laukimo ir malonaus rūpesčio. Tačiau, kad ir kiek buvo ruoštasi, susijaudinimas, nepasitikėjimas savimi užklumpa netikėtai, prasidėjus pirmiems sąrėmiams, kai vaikutis jau duoda žinią: „Aš ateinu!”. Nepaisant visų gimdymo skausmų ir sunkumų, vos tik paėmę mažylį ant rankų suvokiate, kad nieko nuostabesnio gyvenime iki šiol neturėjote. Tai – jūsų vaikas, didžiausia brangenybė visam gyvenimui. Šią akimirką pabunda motiniški ir tėviški instinktai, jūs jaučiate savyje begalinį ryžtą padaryti dėl šio žmogučio viską, kad įrodytumėte jam savo meilę. Laikui bėgant, kai kasdienių rūpesčių verpete nuslopsta gimimo stebuklas, tėvai neišvengiamai susiduria su vaiko auklėjimo problemomis. Dirbdama psichologe neretai girdžiu skundus, kad jau trejų metukų vaikas visiškai neklauso, daro, ką nori, nepaiso jokių draudimų, visiškai nereaguoja į žodį „ne”. Arba rėkia, krenta ant žemės, cypia ir kitokiais būdais reikalauja, ko įsigeidęs.