Aš myliu, o manęs – ne
|

Aš myliu, o manęs – ne

Pokalbis apie nelaimingą meilę bus trumpas, bet išblaivys – sugriausime šio reiškinio idealizavimą. Tačiau galbūt paskui gyventi bus lengviau, nes galėsime savęs paklausti: tikrai myliu be atsako ar tik noriu mylėti taip niekada ir nepasiekdamas savo troškimų objekto? Iliuzijas apie nelaimingą meilę padės išsklaidyti psichoterapeutė Dalė Juozapaitienė. Nelaiminga, vienpusė meilė. Kodėl taip atsitinka? Kalbant apie meilę be atsako, reiktų skirti du atvejus. Visų pirma, tai situacija, kai įsimylime žmogų, kuris neatsako tuo pačiu (nes myli kitą žmogų, turi šeimą, esame jam dėl vienų ar kitų priežasčių nepatrauklūs). Paprastai eina laikas ir susitaikome su skausmu, randame būdų, kaip jį išgyventi, ir vieną dieną prasideda nauja meilės istorija. Vienpusė meilė pasitaiko kiekvieno žmogaus gyvenime, tačiau jei pastebime, kad situacija kartojasi, jau kelintą kartą „lipame ant to paties nelaimingos meilės grėblio“, reikia susimąstyti. Toks vis besikartojantis nelaimingas įsimylėjimas – tai užslėpta žmogaus baimė turėti kontaktą, palaikyti santykius su kitu asmeniu. Žmogus pats nesąmoningai pasirenka objektą, kuris nepasiekiamas, ir tenkinasi mintyse kuriama istorija apie savo meilę jam, romantizuoja situaciją. Iš tiesų tai bėgimas nuo tikrų santykių, o nuolatinis galvojimas apie meilės objektą, kalbėjimas apie jį ar verkšlenimas aplinkiniams dėl nelaimingos meilės yra realių jausmų, buvimo kartu su kitu asmeniu pakaitalas.