Vienatvė silpnina imuninę sistemą, skatina senėjimo procesus

Vienatvė gali būti ne tik liūdna, skausminga, smukdanti, bet ir pavojinga sveikatai ar net gyvybei. Remiantis nauju tyrimu, ilgalaikis vienatvės pojūtis ir būsena sukelia ne ką kita, bet priešlaikę mirtį.

Šių metų pavasarį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė dešimt vyraujančių ligų, būklių ar sveikatai pavojingų būsenų, nuo kurių pastaruoju metu miršta daugiausiai žmonijos. Ir ši statistika labai panaši jau ne pirmus metus. Štai daugiausia gyvybių kasmet nusineša išeminė širdies liga, infarktas ir insultas, po to rikiuojasi lėtinė obstrukcinė plaučių liga, apatinių kvėpavimo takų infekcijos, kvėpavimo sistemos organų vėžys, ŽIV/AIDS, lėtinės diarėjos liga, diabetas, traumos (ypač transporto nelaimių metu), hipertenzinė širdies liga, priešlaikinio gimdymo komplikacijos, tuberkuliozė. Kai kurios ligos gali būti nulemtos genetiškai, kai kurios gali išsivystyti esant netinkamam gyvenimo būdui: prastam miego režimui, nuolatiniam stresui, fizinio krūvio stokai, prastai mitybai.

Čikagos universiteto mokslininkai pabandė mirties priežasčių paieškoti neigiamuose žmogaus išgyvenimuose ir kai ką atrado.

Universiteto psichologas mokslų daktaras John Cacioppo teigia, jog vienatvė, ypač vyresniame amžiuje, riziką mirti anksčiau laiko padidina net 14 proc. Naujai atrastas veiksnys savo įtaka prilygsta tokiam faktoriui kaip, pavyzdžiui, socialinis ar ekonominis sunkmetis, jų sukelti padariniai. Socioekonominis sunkmetis ankstesnį mirtingumą gali nulemti net 19 proc.

John Cacioppo teigia: „Vienatvė yra kone lygiavertis rizikos veiksnys, kaip ir prasti sveikatinimosi įgūdžiai, nesirūpinimas savo sveikata ir gyvenimo būdu. Draugai, artimieji, šeima, kiti gyvenimo pilnatvę sukeliantys santykiai yra būtini tam, kad žmogus ilgiau išlaikytų tinkamą gyvenimo kokybę. Dar daugiau, vienatvė, kaip ir miego trūkumas, skatina organizmo senėjimo procesus“.

Savo tyrimą kasmetiniame mokslininkų suvažiavime Čikagoje pristačiusi psichologų komanda siūlo įvertinti tai, kad vienatvė paskatina organizmo senėjimo procesus įvairiais būdais. Pavyzdžiui, vieniši vyresnio amžiaus žmonės sunkiai atsigauna po patirto streso, kitų neigiamų išgyvenimų. Jiems sunku niekieno nepadedamiems susikurti teigiamą požiūrį į aplink vykstančius dalykus, į pačių savo gyvenimą. Vienatvė ir jos atnešamas diskomfortas galiausiai atsiliepia ir nervų sistemai, miegui, kraujospūdžio pokyčiams, hormono kortizolio kiekio padidėjimui organizme.

Tačiau svarbu ir tai, kad vienatvė apibrėžiama ne tik kaip fizinis vienišumas, gyvenimas vienumoje, bet ir kaip savanoriškas izoliavimasis nuo aplinkos, bendravimo su aplinkiniais vengimas ar net vienatvės jausmas būnant tarp kitų žmonių. Taigi vienatvės priešingybe čia tampa gerų ilgalaikių santykių sukūrimas, palaikymas, kartu su kitais noriai atliekama veikla.

Šie tyrimai nėra pirmieji, kurie ragina atkreipti dėmesį į žmogaus išgyvenimų pasekmes jo sveikatai, ilgaamžiškumui. Ir šiaip turbūt nė vienam šiais laikais nereikia įrodinėti, kad gera psichinė sveikata ar savijauta yra neatsiejama nuo geros fizinės sveikatos ir atvirkščiai.

Vienatvė jau seniau buvo siejama ne tik su psichologinėmis problemomis, bet ir su silpna imunine sistema.

O kaip konkrečiau vienatvė veikia žmogaus kūną ir protą?

Vienatvė silpnina širdį ir kūną

Pradėkime nuo širdies ir kraujagyslių sistemos. Pirmiausia, vienatvės skausmas ir tuštuma sukelia procesus, kurie mėgdžioja organizmo senėjimą. Kitaip tariant, verčia kūną senti greičiau. Toks pagreitintas senėjimas paveikia ne tik išvaizdą ar imuniteto silpnėjimą, bet ir svarbiausią žmogaus raumenį – širdį bei visą širdies ir kraujagyslių sistemą. Širdies ir kraujagyslių funkcijos silpnėja mums senstant, o esant papildomiems sendinantiems veiksniams funkcija silpnėja ir dar greičiau.

Štai vieno tyrimo metu matuotas įvairių amžiaus grupių vyrų spaudimas prieš vidutinį stresą sukeliančią užduotį, užduoties metu ir po užduoties. Užduotis buvo ganėtinai paprasta – paskaityti neilgą tekstą prieš auditoriją. Nustatyta, jog vyresni ir artimųjų, draugų neturintys ar jų turintys labai mažai vyrai prieš užduotį turėjo ženkliai aukštesnį kraujo spaudimą. Spaudimas dar pakildavo ir užduoties metu, o po užduoties normalizuodavosi lėčiau nei tų vyrų, kurie gyveno aktyvų socialinį gyvenimą. Tačiau įdomiausia tai, jog užduoties metu kraujo spaudimas ženkliai pakilo ir po užduoties dar ilgai negrįžo į vėžes ir jauno amžiaus (18-30 metų) vyrams, kurie save apibūdino kaip vienišus, neturinčius daug draugų ar artimųjų. Jaunų vienišių vyrų kraujo spaudimas negrįždavo į normą ilgiau nei vyresnių vyrų (65-80 metų), kurie save apibūdindavo socialiais ir daug bendraujančiais.

Negalime nuneigti vienatvės įtakos alkoholio, narkotikų vartojimui, kitų priklausomybių atsiradimui. Nustatyta, jog savanoriškas izoliavimasis, socialinių įgūdžių stoka arba atstūmimas, paniekinimas iš aplinkos yra labai susiję su alkoholio, narkotikų vartojimu, valgymo sutrikimais ir kitomis psichologinėmis priklausomybėmis ar problemomis. Kitaip tariant, priklausomybės pradžios tašku dažnai tampa vienatvė, o psichiką veikiančios medžiagos tam momentui padeda žmogui pabėgti nuo realybės, nuo emocinio skausmo. Paradoksalu tai, kad iš užburto ir organizmą niokojančio priklausomybių rato dažnai išeiti be artimųjų pagalbos, naujų socialinių įgūdžių nepavyks.

Vienatvė susijusi ne tik su priklausomybėmis, bet ir su depresija ar net padidėjusia savižudybių rizika.

Kas dar? Stresas, kurio ir taip apstu šiandienos gyvenime. Štai vieniši asmenys dažnai skundžiasi stresu, nerimu, pykčiu ir su šiomis būsenomis susijusiais sveikatos negalavimais. Daug dažniau nei to paties amžiaus, lyties, socioekonominės klasės asmenys. Mat socialinės sąveikos tarp dažnai vienatvę jaučiančių žmonių jiems gali būti ne tokios pozityvios, kaip kitiems žmonėms. Tokios sąveikos gali jiems sukelti įtampą ir stresą. O būdami vieni jie apskritai neturi vadinamojo streso buferio – kam išsipasakoti, kam pasiguosti. Neturi žmogaus, kuris gali padrąsinti, pralinksminti, motyvuoti, kuris suteikia teigiamų emocijų ir išgyvenimų.

Padidėjęs streso hormonų kiekis organizme vėl veikia širdį. Atsiliepia ir kraujo spaudimui, sutrinka širdies bei kraujagyslių savireguliacinė sistema. Taip širdies raumuo dirba sunkiau, jis sunkiau aprūpinamas energija ir deguonimi. Kinta kraujo tėkmė, pažeidžiamos kraujagyslių sienelės. Skatinamas ir cholesterolio kiekio kraujyje didėjimas, artrozinių plokštelių susidarymas.

Vienatvė, turėdama įtakos streso hormonų lygiui kraujyje, turi įtakos ir miego kokybei. Prastėja miego kokybė, trukmė, kinta režimas. Žmogus prasčiau fiziškai ir psichologiškai atsigauna, prasčiau jaučiasi po nakties.

Be streso, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, polinkio į priklausomybes, priešlaikio senėjimo, vienatvė gali paveikti ir atmintį, koncentraciją, mokymosi efektyvumą – visi šie faktoriai tiesiog silpnėja, blogsta. Gali pakisti žmogaus elgesys – palaipsniui silpnėti socialiniai įgūdžiai, žmogus darysis piktas, agresyvus, neadekvačiai reaguos į įvairias gyvenimiškas situacijas, nesugebės priimti sprendimų vienoje ar kitoje situacijoje. Senėjimo procesai vyks ne tik žmogaus kūne, bet ir smegenyse. Gali pakisti smegenų funkcija. Nustatyta, jog vienatvė gali paskatinti neurodegeneracinių ligų atsiradimą –Parkinsono, Alzheimerio ligos.

Tad atėjus žvarbiam ir rudeniškam orui siūlome dažniau susitikti su draugais ir gerais pažįstamais prie kavos puodelio. Arba dažniau kur išeiti su artimaisiais, šeimos nariais, vertinti jų kompaniją ir džiaugtis ja.

Audrė Bartaševičiūtė
Šaltinis: vlmedicina.lt

Pagal:

http://psychology.about.com/od/psychotherapy/a/loneliness.htm
http://www.dailymail.co.uk/sciencetech/article-2138436/Dying-lonely-heart–Effect-loneliness-mimics-ageing-increases-risk-heart-disease.html
http://www.sott.net/article/267059-Under-the-microscope-The-effect-of-loneliness-on-physical-and-mental-health
http://www.psychologytoday.com/articles/200308/the-dangers-loneliness